Use this url to cite ETD: https://hdl.handle.net/20.500.12259/34815
Options
Dvasingumo raiška vaikų socialinio palaikymo procese: vaikų globos namų atvejis
Field of Science
Sociologija / Sociology (S005)
Type of publication
type::text::thesis::master thesis
Title
Dvasingumo raiška vaikų socialinio palaikymo procese: vaikų globos namų atvejis
Other Title
Spirituality expression in the process of social support of children: a foster home case
Author
Extent
72 p.
Date Issued
2017-05-24
Abstract
Dvasingumo raiškos problematika jau keletą dešimtmečių kelia egzistencinius klausimus socialinio darbo mokslinėje ir praktinėje srityse. Dvasingumas traukia žmogų, norintį rasti gyvenimo atramą šiame ekonominių santykių ir konkurencijos veikiamame susvetimėjusiame pasaulyje. Egzistencinę asmens prigimtį skatinantis dvasingumas socialinio darbo praktikoje kviečia vidiniam pokyčiui, kuriuo keičiama aplinka ir požiūris į ją. Vaikų globos namų darbuotojai kasdieniniu savo darbu, sąmoningu elgesiu ir veikla augina vaikų supratimą apie juos supantį pasaulį, moko santykio į save, kitus, suteikia dvasinę atsvarą per meilę, supratimą ir kitas socialinio palaikymo formas.
Šio tyrimo tikslas – atskleisti „x“ vaikų globos namų darbuotojų dvasingumo raišką vaikų socialinio palaikymo procese. Tyrimo uždaviniai: 1) atskleisti vaikų globos namuose dirbančių darbuotojų nuostatas į dvasingumo raišką vaikų socialinio palaikymo procese; 2) atskleisti dvasingumo praktikas globos namuose augančių vaikų socialinio palaikymo procese; 3) apžvelgti dvasingumo ir religingumo sąlyčio taškus iš globos namų darbuotojų perspektyvos. Tyrimas atliktas naudojant kokybinio tyrimo strategiją – atvejo analizę. Tyrimo duomenys buvo renkami naudojant pusiau struktūruotą interviu su iš anksto parengtais klausimais, tyrimo duomenys buvo analizuojami grindžiamosios teorijos pagrindu pagal Krysik ir Finn (2010). Tyrimo dalyviai – 6 „x“ vaikų globos namų darbuotojai: direktorė, socialinis darbuotojas (vyras), 2 socialinės darbuotojos (moterys) ir 2 darbuotojos, turinčios socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikaciją (moterys).
Tyrimo metu atskleista, kad darbuotojų dvasingumo nuostatos vaikų socialinio palaikymo procese atsiskleidžia per svarbias dvasines vertybes: pagalbą, savęs atidavimą, vaikų emocinį palaikymą, skatinant gerus santykius tiek su pačiais darbuotojais, tiek vaikų vienų su kitais ir rodant tikėjimo Dievu bei teisingo elgesio pavyzdį. Išanalizavus tyrimo duomenis buvo pastebėta, kad dvasingumo praktikos vaikų globos namuose reiškiasi per kasdieninį palaikymą, pagyrimą, įvertinimą, per bendrą veiklą, per pagalbą, skatinant vyresnius vaikus padėti mažesniems, taip pat per bažnytines krikščioniškas praktikas. Tyrimo duomenys rodo tris svarbiausius sąlyčio taškus tarp dvasingumo ir religingumo: Dievas, vertybės ir prasmė tarnystėje. Tyrimo dalyvių santykis su Dievu yra subjektyvus, asmeniškas. Svarbiausia iš vertybių yra besąlygiška, duodanti ir nieko nereikalaujanti Meilė. Tokia Meilė veda prie veikimo, todėl per darbą vaikų globos namuose tyrimo dalyviai mato didelę tarnystės, pagalbos kitam, silpnesniam prasmę.
Problematics of spirituality expression raise existential questions in social work science and practice for the past few decades. Spirituality attracts person, who wants to find a support in this alienated world of economic relations and rivalry. Spirituality opens existential nature of person and calls for the inner change, which helps to change the surroundings and the attitude to it. Personnel of the child foster home in their daily work, conscious behaviour and actions raise the understanding of the surrounding world, teach relation to themselves, to others, provides the spiritual balance through love, understanding and other forms of social support.
The aim of this research is to reveal the expression of employees working in the “x” children foster home spirituality in the process of social support. The objectives of the research: 1) To reveal the personnel attitude to spirituality in the social support process. 2) To reveal the spirituality practices in the social support of the foster care children. 3) To review the contact points of the spirituality and religiousness from the foster home personnel perspective. The research has been conducted using qualitative research strategy – analysis of the case. Data collection was done using a semi-structural interview, using in advance prepared questions. Data analysis was done using grounded theory basis in accordance with Krysic and Finn (2010). The participants of the research – 6 employees of the “x” children foster care home: director, social worker (men), 2 social workers (women) and 2 women having social workers’ assistant qualification.
Study shows that employees’ expression of spirituality reveals through the important spiritual values: help, self-giving, emotional support of children, encouraging good relationship between employees and children as well as between children themselves, showing example believing in God and right behaviour. After analysis of data, it was observed, that practices of spirituality in the children foster home are expressed through every day support, praise of children, appreciation, through common activities, help, foster when older children fostering younger, through Christian church practice. Research data shows three important contact points of the spirituality and religiousness: God, values and meaning in ministry. Research participants have a subjective, personal contact with God. The most important value is unconditional, giving Love with no demanding anything for that. That kind of Love leads to action, so participants of the research see great meaning in giving themselves to the children, in ministry.
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Defended
Taip / Yes
Access Rights
Atviroji prieiga / Open Access