Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34803
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Istorija / History
Author(s): Bražienė, Marija
Title: Trauminė atmintis ir jos įveika memuaruose: lietuvių pasitraukimas į Vokietiją antrojo pasaulinio karo metais
Other Title: Traumatic memory and coping with it in memoirs of Lithuanian DPs
Extent: 62 p.
Date: 16-May-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Humanitarinių mokslų fakultetas. Istorijos katedra
Keywords: Trauminė atmintis;DP;Memuarai;Išeivija;Traumatic memory;DP;Memoirs;Emigration
Abstract: Magistrinis darbas „Trauminė atmintis ir jos įveika memuaruose: lietuvių pasitraukimas į Vokietiją Antrojo pasaulinio karo metais― yra skirtas nagrinėti lietuvių išeivių prisiminimus ieškant juose trauminės atminties bei jos įveikos poţymių; taip pat – nustatant kolektyvinės atminties gaires bei galimą jos įtaką memuarams. Išeivių prisiminimai yra naujojo, po Nepriklausomybės atkūrimo prasidėjusio Lietuvos visuomenės kolektyvinio naratyvo dalis, bylojanti apie DP generacijos patirtus išgyvenimus palikus Tėvynę ir pradėjus gyvenimą svetur. Pasitelkus trauminės atminties bei jos įveikos teorinius įrankius, šis tyrimas atskleidţia, kiek ir kokių trauminių patirčių, virtusių traumine atmintimi, patyrė lietuviai išeiviai bei kaip ateityje susiklostęs lietuvių išeivių gyvenimas galėjoapmalšinti patirtus stiprius neigiamus psichologinius išgyvenimus. Identifikuojant pagrindines kolektyvinės atminties gaires, bandoma įţvelgti jos įtaką parašytiems prisiminimams. Magistriniame darbe nagrinėjami sąmoningai pasitraukimą iš Lietuvos pasirinkusių lietuvių memuarai. Trauminės atminties prizmė tiriant lietuvių išeivių prisiminimus – ganėtinai naujas būdas paţvelgti į šiuos egodokumentus. Tokia prieiga leidţia geriau suprasti represinių Sovietų sąjungos veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos gyventojus, poveikį ţmonėms bei įtaką trauminių patirčių atsiradimui ir dalies lietuvių visuomenės apsisprendimui palikti šalį. Pastarasis veiksnys lėmė išeivių nutolimą nuo Lietuvos visuomenės bei sunkią išeivių adaptaciją prie jos naujojo, po Nepriklausomybės atkūrimo besiformuojančio kolektyvinio naratyvo. Magistriniame darbe taip pat aptariamos pagrindinės kolektyvinės atminties gairės. Ši atmintis ypač svarbi vienu rakursu: kadangi tiriamieji memuarai autorių buvo rašomi ir publikuojami atgimstantir įsitvirtinant nepriklausomai Lietuvos visuomenei bei suaktyvėjus naujai kolektyvinei atminčiai apie praeitį, publikuoti prisiminimai turėjo padėti išeiviams įeiti į bendrąjį naratyvą. Memuarais taip pat norėta apie išeivius maţai ţinojusiems Lietuvos gyventojams sudaryti vaizdą apie DP generacijos išgyvenimus ir veiklą svetur. Todėl, pasinaudodami šia proga, lietuviai išeiviai teoriškai galėjo pasakojimus taikyti prie visuomenės poreikių. Taigi darbe aptarti kolektyvinės atminties bruoţai suteikia galimybę įvertinti galimą įtaką trauminei atminčiai, uţfiksuotai memuaruose. Magistriniame darbe tiriami į Vokietiją sąmoningai pasitraukusių lietuvių memuarai. Jie visi patyrė panašius veiksnius, virtusius traumine atmintimi, tačiau vėliau susikūrė tokias gyvenimo sąlygas, kurios galėjo padėti išeiviams palengvinti sunkius psichologinius išgyvenimus. Taigi šis darbas yra bandymas geriau suprasti, kokias traumas patyrė ir kaip nuo jų gydėsi Antrojo pasaulinio karo išeiviai lietuviai.
Master‘s thesis „Traumatic Memory and coping with it in memoirs of Lithuanian DP‗s‘― retreat to Germany during the WWII‖ analyses the memories of Lithuanian emigrants while searching for traumatic memories and the signs of coping with it. The paper establishes guidelines for collective memory and its possible impact on the memoirs. Emigrant memories are a part of collective narrative of the new Lithuanian society, after the Restoration of Independence. These memories show the experiences of the DP generation after leaving their homeland and starting a life abroad.With the help of traumatic memory and its coping, this study reveals how traumatic experiences turned into traumatic memories and how Lithuanian emigrants experienced as well as how life formed in the future could have assuaged the strong negative psychological experiences that they have felt. By identifying the main guidelines of the collective memory, it is attempted to discern the impact on the written memories. This master‘s thesis analyses the memoirs of Lithuanians who deliberately chose to retreat from Lithuania. Traumatic memory prism investigation of memoirs allows a better understanding of Soviet Union‘s repressive actions against the Lithuanian population, the impact on people and the impact of the emergence of traumatic experiences and of Lithuanian society's decision to leave the country. The latter factor has led emigrants to the digression from the Lithuanian society and to their difficult adaptation to the Lithuanian society‘s new collective narrative, emerging after the Restoration of Independence. The master‘s thesis also discusses the main guidelines for collective memory. This memory is very important from one point of view: as research memoirs were written and published during the rebirth and the establishment of the independent Lithuanian society with a new escalation in the collective memory of the past, memories published were to help emigrants to enter into the general narrative. Memoirs were also meant to form a picture of the DP generation‘s experiences and activities abroad, for the Lithuanians who knew little about the emigrants. Therefore, using this opportunity, Lithuanian emigrants could theoretically apply stories to the needs of society. Therefore, the discussed features of collective memory provide a chance to evaluate the possible influence to the memory, recorded in the memoirs. All of emigrants experienced factors, which formed traumatic memory, but later they created living conditions that helped emigrants ease the difficult psychological experiences. As part of the factors to form the trauma, were experienced in Germany, that is where the new chapter of their life began, creating the conditions for the emigrants to heal from the psychological traumas. Thus, this paper is an attempt to better understand the traumas and the process of healing from them experienced by the World War II Lithuanian emigrants.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34803
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34803
Appears in Collections:2017 m. (HMF mag.)

Files in This Item:
marija_braziene_md.pdf805.24 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

84
checked on Oct 14, 2019

Download(s)

6
checked on Oct 14, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.