Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34796
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Istorija / History
Author(s): Vaitkutė, Jovita
Title: Platelių dvaras: ūkinės raidos bruožai XIX a.
Other Title: Plateliai estate: features of the development of economic activity in the 19th century
Date: 17-May-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Humanitarinių mokslų fakultetas. Istorijos katedra
Keywords: Platelių dvaras;Grafai Šuzeliai - Gufjė;XIX amžius;Plateliai estate;Counts Choiseul - Gouffier;XIX century
Abstract: Platelių miestelį ir jam priklausiusias žemes grafai Šuazeliai – Gufjė (de Choiseul – Gouffier) XVIII a. pabaigoje gavo dovanų ir Rusijos imperijos caro Pavlo I-ojo. Ši giminė buvo sena, kilusi iš Prancūzijos, Marnos departamento. Grafams pradėjus dažniau reziduoti Plateliuose, dvaras pradėjo klestėti. Jo nešamos pajamos prisidėjo prie grafų išlaikymo. Todėl šio darbo pagrindinis tikslas – ištirti Platelių dvaro ūkį ir jo raidą XIX amžiuje. Jam įgyvendinti buvo išsikelti šie uždaviniai: išryškinti grafystės geografinę padėtį ir jos įtaką dvaro valdoms bei valstiečiams, atskleisti Platelių dvarą valdžiusių grafų asmenybes, išanalizuoti, kaip atrodė grafystės ūkis ir kaip jis funkcionavo, išanalizuoti, kokios buvo grafystės valstiečių gyvenimo sąlygos. XIX amžiuje Platelių grafystės teritorija buvo gana didelė – jos plotas siekė daugiau nei 17 tūkst. ha. Teritorija buvo miškinga, joje buvo geros kokybės žemė, daug pievų ir ganyklų. Teritorija buvo netoli Prūsijos ir Kurliandijos sienų, ribojosi su kunigaikščių Oginskių ir grafų Pliaterių valdomis. Netoli pavieto centras Telšiai, Liepojos ir Klaipėdos uostamiesčiai. Grafystę sudarė trys vaitystės, o jose iį viso buvo 16 kaimų ir vienas miestelis – Plateliai. Į Platelius pirmasis iš Šuazelių – Gufjė atvyko grafas Oktavijus apie 1802 – 1804 metus. Buvo vedęs du kartus. Su pirmąja žmona Viktorija Potockyte de Šuazel – Gufjė išsiskyrė. Jie turėjo keturis vaikus. Antroji grafo žmona – Sofija Tzenhauzaitė de Šuazel – Gufjė. Ji labiausiai žinoma dėl savo rašytosios asmenybės – ji buvo pirmoji moteris rašytoja iš Lietuvos – bei dėl savo artimų santykių su Rusijos caru Aleksandru I-uoju. Jos indėlis į dvarą ir grafystę buvo didžiausias ir ryškiausias. Grafystę paveldėjo Sofijos ir Aleksandro sūnus Aleksandras. Jis tai pat paliko savo pėdsaką Platelių istorijoje, tačiau ne tokį ryškų kaip jo mama. Grafystėje buvo trys palivarkai, kurie buvo įkurti grafų iniciatyva. Jų nešamos pajamos pildė dvaro iždą. Veikė kelios karčemos ir trys malūnai, kurie buvo perstatyti. Dvarui buvo mokamas činšo mokestis, taip pat buvo mokama už naudojimąsi malūnais, karčemomis, Platelių ežeru ir miesteliu, už mokyklos ir viešosios pirties (łażnia) vietą. Gana gausiai buvo auginama grūdinė kultūra, daržovės, perkamos kanapės, geležis, druska. Jais buvo atsiskaitoma ir darbininkams už jų darbą. Didžioji dauguma grafystės valstiečių turėjo vieną valaką ar daugiau jiems priklausiusios žemės. Iš šių žemių valstiečiai išlaikydavo save, savo darbuotojus ir laikomus gyvulius. Valstiečiai taip pat dirbo dvarui – užėmė tarėjo, šaulio, miškininko, vaito pareigas. Taip pat buvo darbininkų, kurie gyveno dvaro teritorijoje. Jie turėjo mažiausiai žemės ir mokėjo mažiausius mokesčius. Valstiečiai turėjo prievolių dvarui – dirbo privalomas darbo dienas, ruošė vežimus su malkomis, atliko pastotės prievolę. Viena iš pagrindinių atliekamų prievolių buvo činšo mokėjimas. Didžioji dalis valstiečių mokėjo po 200 ir daugiau auksinų, o pasikeitus valiutai činšą mokėjo rubliais.
Plateliai borough as well as the dependent lands were given to the Counts Choiseul- Gouffier in the end of the XVII century by the Russian czar Paul I. It was an old family which originally came from Marne department in France. The estate prospered when the counts started to reside in Plateliai more frequently. The income which came from the estate contributed to the maintenance of the family. The objective of the thesis is to investigate the economy of Plateliai Estate and its development in the XIX century. The tasks are as follows: to describe the geographic position of the county and its influence on the estate and the peasants, to reveal the personalities of the counts who ruled Plateliai Estate, to analyze the appearance and the functions of the estate, to analyze the living conditions of the peasants in the county. The area of the County was quite large in the XIX century – its territory was more than 17,000 ha. It was a wooded area with fertile soil, many meadows and pastures. The territory was not far from the border of Prussia and Courland. It was bounded by the holdings of the Dukes Oginski and Counts Plateris. The area was not far from Telšiai county, Liepaja and Klaipėda ports. The county consisted of 3 vaitystė (Lithuanian administrative unit); there were 16 villages and one borough – Plateliai. Count Octavius Choiseul-Gouffier was the first to come to Plateliai in 1802-1804. He had two marriages. He divorced his first wife Viktorija Potockyte de Choiseul-Gouffier. They had 4 children. His second wife was Sofija Tyzenhauzaitė de Choiseul-Gouffier. She is well-known for her personality as a writer. She was the first Lithuanian female writer; she was also known for her close relationship with the Russian czar Alexander I. Her contribution to the estate and the county was great. Sofija’s and Alexander’s son Alexander inherited the county. He also made a great contribution to the history of Plateliai but it was not as important as his mother’s. There were 3 folwarks (granges) in the county which were established by the counts. The incomes sustained the estate. They also had some pubs and 3 mills. Land rent (Lithuanian: činšas) was paid to the estate; it was also paid for using the mills, pubs, Lake Plateliai and the borough, for the place for school and bath. They used to grow crops and vegetables, buy cannabis, iron and salt. These were used to pay the workers for their work. Most of the peasants had one or more voloks (Lithuanian: valakas) of land. This enabled them to support themselves, their workers and livestock. Peasants would also work in the estate; they worked as assessors, hunters, foresters, wardens (Lithuanian: vaitas). Some workers lived in the estate. They did not have much land and paid the lowest taxes. Peasants had to perform regular corvee labour. One the basic duties was paying land rent (Lithuanian: činšas). Peasants usually paid 200 or more auksinas (Lithuanian silver coins). They paid in roubles after changing the currency.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34796
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34796
Appears in Collections:2017 m. (HMF mag.)

Files in This Item:
jovita_vaitkute_md.pdf1.39 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

92
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

14
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.