Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34786
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Menotyra / Art criticism
Author(s): Pročkytė, Silvija
Title: Choro, kaip kultūros objekto, vertinimas XXI a. pr. Lietuvoje
Other Title: The choir, as a cultural object, evaluation problems of the twenty-first century in Lithuania
Extent: 47 p.
Date: 12-Jun-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Muzikos akademija. Muzikos teorijos ir pedagogikos katedra
Keywords: Choras;Kultūra;Objektas;Choir;Culture;Object
Abstract: Šiame darbe pristatoma choro, kaip kultūros objekto, vertinimo problematika XXI a. Lietuvoje. Chorinė kultūra – tai šimtmečių istoriją siekiantis menas. Toks kultūrinis reiškinys, kaip choras padėjo formuotis kultūrai mūsų šalyje įvairiais laikotarpiais. Tai vienas iš kultūros identitetą formuojančių meno sričių. Žvelgiant per istorinę prizmę choriniai sąjūdžiai, dainų šventės yra laikomos vienu iš profesionaliosios Lietuvių muzikos pradininku. Tačiau susiklosčius kultūros politikos ir švietimo situacijai, kultūros kontekstų pasikeitimui, choras iš dalies prarado savo, kaip kultūros formuotojo vaidmenį ir nėra kultūros politikos prioritetuose. Tyrimo klausimai: - Kokie veiksniai lemia chorinės kultūros formavimąsi? - Koks yra choro vaidmuo Lietuvos muzikinėje kultūroje istoriniu požiūriu? - Kaip yra vertinamas choras XXI a. Lietuvos kultūroje? Tyrimo objektas: Choro kultūros vertinimas nūdienos Lietuvoje. Tyrimo tikslas: Atskleisti choro, kaip kultūros objekto vertinimą XXI a. pr. Lietuvoje. Tyrimo uždaviniai: - Išanalizuoti dokumentus reglamentuojančius kultūrą Lietuvoje. - Išsiaiškinti choro funkciją Lietuvos muzikinėje kultūroje. - Atskleisti choro, kaip kultūros objekto vertinimą. Pagrindinės išvados: Veiksniai lemiantys choro kultūros formavimąsi: - Švietimo sistema ir chorų skaitlingumas. - Prastai apmokamas vadovų darbas. - Žiniasklaida ir prisitaikymas prie menkų klausytojų poreikių. - Tinkamas repertuaro parinkimas, bendravimas su kompozitoriais. - Kultūros politika ir kultūros finansavimo gairės. - Dainų švenčių tradicija ir chorinio dainavimo puoselėjimas įvairiose amžiaus grupėse. Choro, kaip kultūros objekto, vertinimas. XXI a. įprastinė chorinė kultūra sumenko, nebeišlaiko savo auditorijos, nesurenka dainininkų ir yra vertinama nevienareikšmiškai. Matomas kultūros vadybininkų poreikis, kurie „ne pigiai“ ir kokybiškai rengtų chorų koncertus, išvykas, rašytų ilgalaikius projektus. Formuojamas choro išskirtinis veidas ir viešinama veikla – tai raktas į chorų gyvavimą ir visuomenės dėmesio atitraukimą.
This work presents the choir, as a cultural object, evaluation problems of the twenty-first century in Lithuania. Choir is such a cultural phenomenon, which helped to shape the culture of our country in different periods. This is one of art forming our cultural identity. Looking through the prism of historical choral movements, song festival is considered one of the Lithuanian professional music pioneer. However, in cases of cultural policy and educational system, cultural contexts changes, chorus partially lost its role and it is not a cultural policy priorities. Research questions: - What are the factors forming the choir culture? - What is the role of the choir in the musical culture of Lithuania in historical perspective? - How the choir is considered in Lithuanian culture of twenty-first century? Research object: the purpose and function of the choir in present Lithuania Research purpose: To disclose the evaluation of choir in terms of culture in the beginning of twenty-first century in Lithuania. Research tasks: - To analyze documents regulating the culture of Lithuania. - To clarify the function of the choir in Lithuanian musical culture. - To disclose the evaluation of the choir in terms of culture. General conclusions: Factors influencing the formation of choral culture: The education system and the amount of choirs. Low salaries for choir leaders. Media and adaptation to the low demands of the audience. Proper selection of repertoire, communication with composers. Policy of the culture and guidelines of funding the culture. tradition of national song celebrations and fostering choral singing of various age groups. Evaluation of the choir in terms of culture. The usual choral culture declined, it is not able to continue to attract the audience, it does not attract enough singers and it is evaluated ambiguously in 21st century. There is a demand in managers for choirs, who would organize qualitative choral concerts, tours and create long-term projects. The key to longevity and society distraction is exclusive image of the choir and public relations.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34786
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34786
Appears in Collections:2017 m. (MA mag.)

Files in This Item:
silvija_prockyte_md.pdf981.04 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

90
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

10
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.