Russia’s engagement strategy 1993-2016 in the U. S. foreign policy

Abstract

United States of America is an international actor which takes the highest position in the international system hierarchy. The formation of the state’s foreign policy has an impact on every international actor and is important in the context of international relations studies. The U. S. and Russia’s (during the Cold War the Soviet Union) relations are worth to analyse because after World War II both countries made the bipolar world order. During the Cold War U. S. actions towards Soviet Russia included two foreign policy strategies – containment and engagement – which were applied in order to keep the balance of power in international system. After the collapse of the Soviet Union Russia struggled with the consequences of the Cold War and accordingly the U. S. implemented Russia’s engagement strategy. Engagement strategy is understood as a strategy applied by international actor A to international actor B in order to help the international actor B to become more involved in international affairs. International system tends to change and that raises a question “Did Russia’s engagement strategy lost its primary idea during the 1993-2016 period?” The research aim is to analyse the dynamics of Russia’s engagement strategy in the U. S. Foreign Policy during the period of 1993-2016. To achieve the aim five research goals were formulated: (1) to provide the engagement strategy’s theoretical approach; (2) to explore the reasons and factors which influenced the dynamics of engagement strategy; (3) to analyse Russia’s engagement strategy’s dynamics in the political discourse of the U. S. Foreign Policy (1993-2016); (4) to analyse Russia’s engagement strategy’s dynamics in practical U. S. Foreign Policy (1993-2016); (5) to provide results of Russia’s engagement strategy’s instrument change in the period of 1993-2016 and to provide strategy’s perspectives in the further relations between U. S. and Russian Federation. The analysis of Russia’s engagement strategy dynamics in the political discourse and practical U.S. Foreign Policy during the period of 1993-2016 proposes that the strategy was most active during the first term of Bill Clinton. However, George W. Bush administration’s Foreign Policy was shaped by 9/11 events and that stimulated the transformation of Russia’s engagement strategy – engagement is perceived as a cooperation between countries. The same perception prevailed during Barack Obama presidency. However, Russia’s aggressive actions in international arena urged the U. S. to implement containment strategy to the state. It could be stated that the U. S. tends to implement Russia’s containment and engagement strategies one after another in order to balance the power in international system.

Jungtinės Amerikos Valstijos užima aukščiausią poziciją tarptautinės sistemos hierarchijoje. Tarptautinės aktorės formuojama užsienio politika turi įtakos daugumai pasaulio regionų todėl šalies užsienio politikos analizė tarptautinių santykių studijų kontekste yra svarbi. JAV ir Rusijos (Šaltojo Karo metu Sovietų Sąjunga) santykiai yra vertas dėmesio bei tyrinėjimų studijų objektas todėl, kad po Antrojo Pasaulinio Karo abi šalys sudarė dvipolę pasaulio santvarką. Šaltojo Karo metu JAV Sovietų Rusijai taikė dvi strategijas – sulaikymo bei įtraukimo – kurios padėjo išlaikyti galios balansą tarptautinėje arenoje. Žlugus Sovietų Sąjungai Rusija susidūrė su Šaltojo Karo pasekmėmis. Tuo tarpu JAV įgyvendino Rusijos įtraukimo strategiją, kurios pagalba Rusija turėjo būti įtraukta į pasaulio reikalus. Įtraukimo strategija yra suvokiama kaip užsienio politikos instrumentas kurį tarptautinė aktorė A taiko tarptautinei aktorei B tam, kad pastaroji labiau įsitrauktų į tarptautinę sistemą. Tarptautinė arena linkusi kisti ir tai kelia klausimą: „Ar Rusijos įtraukimo strategija prarado savo pradinę idėją 1993 - 2016 metų laikotarpiu?“ Baigiamojo magistro darbo tikslas – išanalizuoti Rusijos įtraukimo strategijos dinamiką JAV užsienio politikoje 1993-2016 metų laikotarpiu. Kad tikslas būtų pasiektas buvo suformuoti penki uždaviniai: (1) pateikti įtraukimo strategijos teorines prieigas; (2) ištirti veiksnius ir priežastis kurie turėjo įtakos įtraukimo strategijos dinamikai; (3) išanalizuoti Rusijos įtraukimo strategijos dinamiką JAV užsienio politikos diskurse (1993-2016); (4) išanalizuoti Rusijos įtraukimo strategijos dinamiką praktinėje JAV užsienio politikoje (1993-2016); (5) pateikti Rusijos įtraukimo strategijos instrumentų kaitos rezultatus 1993-2016 laikotarpiu bei strategijos perspektyvas tolimesniuose JAV-Rusijos santykiuose. Atlikus Rusijos įtraukimo strategijos dinamikos politiniame diskurse bei praktinėje JAV užsienio politikoje analizę prieita išvados, kad Rusijos įtraukimo strategija aktyviausiai įgyvendinta pirmojoje Bill Clinton prezidentavimo kadencijoje. George W. Bush administracijos užsienio politika buvo suformuota Rugsėjo 11 išpuolių ir tai turėjo įtakos Rusijos įtraukimo strategijos transformacijai – įtraukimas suvokiamas kaip bendradarbiavimas tarp šalių. Toks pat Rusijos įtraukimo strategijos suvokimas išlieka ir Barack Obama prezidentavimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į Rusijos agresyvią politiką tarptautinėje arenoje JAV ima taikyti sulaikymo strategijos elementus. Galima teigti, kad JAV yra linkusi taikyti Rusijai sulaikymo ir įtraukimo strategijas viena po kitos tam, kad išlaikytų galios balansą tarptautinėje sistemoje.