Psichologijos ir socialinio darbo studentų nuostatos psichikos liga sergančiųjų atžvilgiu: kognityvinių, afektinių ir elgesio komponentų sąsajos

Tyrimo tikslas – nustatyti kaip siejasi nuostatos kognityvinis, afektinis ir elgesio komponentai psichikos liga sergančių asmenų atžvilgiu, psichologijos ir socialinio darbo studentų imtyje. Tyrime dalyvavo 713 respondentų iš 11 Lietuvos aukštųjų mokyklų: 295 socialinio darbo studentai ir 418 psichologijos studentai. Iš viso apklausti 75 vyrai (10,5 %) ir 638 moterys (89,5 %). Tiriamųjų amžius pasiskirsto nuo 18 iki 54 metų, amžiaus vidurkis 23,38 metų. Iš 713 tiriamųjų, 1 asmuo nurodė, jog aukščiausias įgytas išsilavinimas – pagrindinis; 431 (60,4 %) – vidurinis išsilavinimas, 90 (12,6 %) – nebaigtas aukštesnysis, 26 (3,6 %) – profesinis, 132 (18,5 %) – bakalauro laipsnis, 32 (4,5 %) – magistro laipsnis ir 1 – daktaro laipsnis. Daugiausiai respondentų studijuoja pirmame bakalauro kurse – 199 (27,9 %), mažiausiai – antrame magistro kurse – 28 (3,9 %). Daugiausiai tiriamųjų apklausta iš Vytauto Didžiojo universiteto – 259 (36,3 %), mažiausiai – Mykolo Romerio universiteto – 10 studentų. 620 (87 %) tyrimo dalyviai nėra dirbantys ir šiuo metu tik studijuoja, o 93 (13 %) respondentai – ir studentai, ir specialistai. Iš 93 studentų ir specialistų 43 (14,6 %) socialinio darbo studentai, 50 (12 %) psichologijos studentai. 218 (30,6 %) tyrimo dalyvių lankėsi pas psichikos sveikatos specialistą dėl savo psichinių ar psichologinių problemų. 221 (29,6 %) – turi šeimos narių ar draugų, kurie serga psichikos liga. 98 (13,7 %) tiriamieji dabartiniu metu gyvena arba anksčiau gyveno su asmenim, kuriam buvo diagnozuota psichikos liga. 222 (31,1 %) – turi darbo patirties su žmonėmis, sergančiais psichikos liga. Tyrime buvo įvertinti tokie stigmatizuojančių nuostatų komponentai kaip kognityvinis (įsitikinimai apie psichikos ligas (Cronbach α nuo 0,48 iki 0,76)), afektinis (stigmatizuojančių emocijų stiprumas (t.y. pyktis, baimė, gailestis) (Cronbach α nuo 0,79 iki 0,9)) ir elgesio komponentas (poreikis atsiriboti nuo psichikos liga sergančių asmenų (Cronbach α – 0,85)). Siekiant užtikrinti rezultatų patikimumą naudota Įspūdžio valdymo skalė (Cronbach α – 0,62). Taip pat buvo užduodami demografiniai klausimai ir klausimai apie asmeninio bendravimo su psichikos liga sergančiais asmenimis patirtį. Tyrimas patvirtina stigmatizuojančių nuostatų komponentų sąsajas, tačiau tik tarp dviejų. Nustatyta, kad būsimų psichikos sveikatos priežiūros specialistų afektinis nuostatų komponentas susijęs su elgesio komponentu: stipresnis pyktis prognozuoja didesnį poreikį atsiriboti nuo socialinių, o didesnis gailestis – nuo asmeninių santykių. Tiek socialinių, tiek asmeninių santykių vengimą ar visišką atsiribojimą gali nulemti stipresnis baimės jausmas. Priešingai nei buvo tikėtasi, nuostatų kognityvinis komponentas nelemia nei būsimųjų psichologų ir socialinių darbuotojų nuostatų afektinio komponento, nei elgesio. Aukštesniuose kursuose mažėja elgesio bei afektinio komponento raiška, bet kursas, kuriame studijuojama neprognozuoja būsimų psichikos sveikatos priežiūros specialistų nuostatų kognityvinio komponento, sergančiųjų atžvilgiu. Pastebėta, kad abiejose specialybėse aukštesniuose kursuose, mažėja poreikis atsiriboti bei jaučiamas gailestis. Būsimų specialistų asmeninė patirtis pakankamai stipriai prisideda prie mažesnio sergančiųjų stigmatizavimo, tačiau ne visuose nuostatų komponentuose. Dažniausiai bendravimo su psichikos liga sergančiais asmenimis patirtis, mažina elgesio komponento raišką, šiek tiek keičia afektinį ir kognityvinį komponentą. Socialinio darbo studentų tarpe stipriau išreikštas elgesio komponentas, stipriau jaučiama baimė ir pyktis, bei manoma, jog egzistuoja išorinė ligos kontrolė ir tai, kad psichikos liga pastovi. Psichologijos studentai jaučia daugiau gailesčio bei dažniau nei socialinio darbo studentai atsakomybę už ligos priežastis priskiria pačiam sergančiajam.

The aim of the survey is to determine how to relate cognitive, affective and behavioral components of attitudes towards people with mental disease among psychology and social work students. The study involved 713 respondents from 11 Lithuanian high schools: 295 social work students and 418 students of psychology. 75 men (10,5 %) and 638 women (89,5 %) were totally surveyed. The age of respondents distributed from 18 to 54 years old, the average age is 23,38 years old. 1 person of 713 respondents pointed out that the highest educational attainment is basic education; 431 (60,4 %) – secondary education, 90 (12,6 %) – incomplete higher education, and 26 (3,6 %) – vocational education, 132 (18,5 %) – Baccalaureates, 32 (4,5 %) – Master’s degree and 1 – doctorate. Most respondents are of first undergraduate courses – 199 (27,9 %), least are of the second master course – 28 (3,9 %). The majority of subjects were interviewed from Vytautas Magnus University – 259 (36,3 %), the least – MRU (Mykolas Romeris University) – 10 students. 620 (87 %) of participants are not working, and are currently only studying, while 93 (13 %) of respondents are and students, and specialists. 43 (14,6 %) of 93 students and specialists are social work students, 50 (12 %) are psychology students. 218 (30,6 %) of survey participants visited a mental health professional for their mental or psychological problems. 221 (29,6 %) respondents have family members or friends who are suffering from mental illness. 98 (13,7 %) currently live or previously lived with people, who were diagnosed a mental illness. 222 (31,1 %) – have experience working with people suffering from mental illness. The following emotional reactions as causal attributions of mental illness (Cronbach α 0,48 – 0,76), strength of emotional reactions (ie, anger, fear, pity) (Cronbach α 0,79 – 0,9), and the need of social distance from people suffering from a mental disease (Cronbach α – 0,85) were assessed in the survey. In order to ensure the reliability of results the impression management scale was used (Cronbach α – 0,62). Demographic questions and questions about personal experience of communication with people suffering from mental illness were also asked. The study confirms a correlation among components of stigmas but only between two of them. It was found that the affective component of future of mental health care professionals are related to the behavior component: stronger anger predicts a greater need to the social distance and greater pity from personal relationships. A stronger sense of fear may result in both social and personal relationships evasion and complete dissociation. On the contrary to what was expected, cognitive component does not determine neither affective component of future psychologists and social workers nor their behavior. With higher course decreases the expression of behavioral and affective components, but the course, in which is studied does not predict cognitive component of future mental health professionals towards patients. It is observed that in both specialties higher course reduces the need of social distance and feeling of pity is felt. The personal experience of future specialists contributes strongly enough to less emotional reactions of people, but not in all components of attitudes. The most common communication with people with mental illness experience reduces the expression of behavioral component, slightly changing the affective and cognitive components. Behavioral component are strongly expressed among social work students. Fear and anger are more strongly felt, and it is believed that there is an external control of the disease and that mental illness is constant. Psychology students feel more compassion and more often than social work students put responsibility for the causes of the disease to a sick person himself.