| Abstract: | The purpose of this final thesis is to determine the relationship between firm-level productivity and export. In particular, the potential causal effect between them is analysed testing the hypothesis of self-selection - firms which export have a higher productivity - and learning-by-exporting - «firm productivity increases after export market entry» Haidar (2012). These two hypothesis are tested on the EFIGE firm-level dataset which contains cross-sectional information about the international operations and characteristics of manufacturing firms between 2007 and 2009. Especially, the analysis is focused on Italian and Hungarian samples.
The first part of this work presents the previous classical and neoclassical theories on international trade, especially, focusing on the fact that before the "New" New Trade theory of Bernard and Jensen (1999) and Melitz (2003) economists did not consider firm-level information to explain export. Then, the thesis showed also empirical analysis on self-selection and learning-by-exporting: the first one seemed to have strong evidence in the literature; the same does not happen for learning-by-exporting, which has only weak proofs.
In the second section, the two regression models object of the econometric analysis are presented: the total factor productivity of 2008 of firms changes whether the firm is an Italian-exporter or not. Then, the second regression included the influence of the past export experience on TFP of 2008, always considering the country effect. There are also some explanation of firm's characteristics and the internalisation of European firms through descriptive statistics of the dataset. Moreover, the reason why Italy and Hungary were chosen for this study is shown.
The third part contains the empirical analysis which is done using OLS. However, the results - if significant - had no economic explanation. This happened because of the problem of potential endogeneity due to the problem of simultaneous causation between export and total factor productivity. Therefore, in order to adjust the bias, the same models are analysed again using a different method: instrumental variables estimator. Afterwards, these results showed support on self-selection hypothesis but the learning-by-exporting effect is not detected strongly.
Pagrindinis baigiamojo darbo tikslas – nustatyti ryšį tarp eksporto ir produktyvumo įmonių lygmenyje. Galimas priežastinis poveikis tarp šių dviejų veiksnių analizuojamas, tikrinant Haidar (2012) suformuluotas hipotezes: 1) pasirinkimo veikti: eksportuojančios įmonės turi aukštesnį produktyvumo lygį; 2) mokymosi eksportuojant: įmonės produktyvumas kyla, patekus į eksporto rinką. Šios dvi hipotezės tikrinamos, naudojant įmonių lygmens EFIGE duomenų rinkinį, kuris apima skerspjūvio informaciją apie tarptautinę veiklą ir gamybinių įmonių charakteristikas 2007-2009 m. Analizė orientuota į Italijos ir Vengrijos atvejus.
Pirmoje darbo dalyje pristatomos klasikinės ir neoklasikinės tarptautinės prekybos teorijos, atkreipiamas dėmesys, kad prieš Bernard ir Jensen (1999) bei Melitz (2003) „Naująją prekybos teoriją“ ekonomistai nenagrinėjo įmonių lygmens informacijos, siekiant paaiškinti eksportą. Taip pat pristatyta ankstesnių empirinių tyrimų analizė, vertinant anksčiau minėtas hipotezes: pasirinkimo veikti turi tvirtų įrodymų literatūroje, o mokymosi eksportuojant tik keletą.
Antroje baigiamojo darbo dalyje pateikiami du ekonometrinės analizės regresijos modeliai: 2008 m. bendrasis įmonių produktyvumas kinta, nepaisant to, ar įmonė yra Italijos eksportuotojas ar ne. Į antrąjį regresijos modelį įtraukta bendrojo produktyvumo 2008 m. praeities eksporto patirties įtaka, atsižvelgiant į šalies poveikį. Taip pat paaiškinamos atitinkamos įmonių charakteristikos ir Europos įmonių internalizavimas, vertinant aprašomosios statistikos duomenų rinkinį; pagrindžiama, kodėl tyrimui pasirinkta Italija ir Vengrija.
Trečioje baigiamojo darbo dalyje pristatomi gauti empirinės analizės rezultatai, taikant mažiausių kvadratų metodą (MKM). Statistiškai reikšmingi rezultatai – neturi ekonominio paaiškinimo, dėl galimo endogeniškumo, sukelto sinchroninio priežastingumo tarp eksporto ir bendro produktyvumo. Dėl šių priežasčių, tie patys modeliai analizuojami dar kartą, taikant kitą metodą – instrumentinę kintamųjų prognozę. Remiantis galutiniais rezultatais, teigtina, kad pasirinkimo veikti hipotezė – patvirtinama, o mokymosi eksportuojant nėra tiksliai nustatyta. |
