Studentų polinkio nuobodžiauti sąsajos su sveikatai nepalankiu elgesiu ir subjektyviu sveikatos vertinimu

Abstract

Tyrimo tikslas – nustatyti studentų polinkio nuobodžiauti sąsajas su sveikatai nepalankiu elgesiu ir subjektyviu sveikatos vertinimu. Tyrime dalyvavo 159 (48 vyrai ir 111 moterų) studentai iš 17 skirtingų universitetų bakalauro (52%) bei magistrantūros (48%) studijų programų. Dalyvių amžius svyravo nuo 19 iki 34 metų (vidurkis – 23 metai, SD = 3). Klausimyną sudarė demografiniai klausimai bei tiriamų reiškinių įvertinimo skalės: atskiros A. Goštauto (1999) „Subjektyvaus sveikatos vertinimo“ skalės; „Polinkio nuobodžiauti skalės“ trumpoji versija (Struk, Carriere, Cheyne, Danckert, 2015); „Pokalbio pradėjimo“ skalė (Paxton, Strycker, Toobert, Ammerman, Glasgow, 2011); „Godin mankštinimosi laisvalaikio metu klausimynas“ (Godin, Shephard, 1997). Rezultatai atskleidė, kad žymesnis studentų polinkis nuobodžiauti nesusijęs su įsitraukimu į didesnį sveikatai nepalankaus elgesio būdų kiekį, tačiau susijęs su mažesniu moterų vidutiniškai per vakarą suvartojamu vyno/šampano kiekiu, prastesne mityba ir retesniu mankštinimusi, su didesniu vyrų vidutiniškai per vakarą suvartojamo alaus kiekiu ir retesniu mankštinimusi bei su jaunesnių respondentų retesniu mankštinimusi lyginant su respondentais, kuriems šis polinkis išreikštas mažiau. Didesnis vieną ir daugiau nei vieną mėgstamą užsiėmimą turinčiųjų polinkis nuobodžiauti susijęs su prastesniu savo sveikatos vertinimu, nei mažesniu polinkiu nuobodžiauti pasižyminčių vieną ir daugiau nei vieną pomėgį turinčių studentų. Taip pat didesnį studentų polinkį nuobodžiauti prognozuoja jaunesnis amžius, žemesnė studijų pakopa, žemesnis fizinis aktyvumas ir prastesnis subjektyvus sveikatos vertinimas. Svarbiausias prognozuojantis veiksnys – žemesnė studijų pakopa.

The aim of this study was to establish boredom proneness’ relations to unhealthy behaviour and self-rated health. There were 159 (48 male and 111 female) student participants from 17 different universities’ bachelor (52%) and master (48%) degree study programmes. Their age varied from 19 to 34 years (averaging in 23 years, SD = 3). The questionnaire consisted of demographic questions and different scales for measuring the relevant phenomena: parts of the “The Subjective Health Assessment” (Goštautas, 1999) for substance use and self-rated health measures; the short version of “Boredom Proneness Scale” (Struk, Carriere, Cheyne, Danckert, 2015); “Starting the Conversation” scale (Paxton, Strycker, Toobert, Ammerman, Glasgow, 2011); “Godin Leisure-Time Excercise Questionnaire” (Godin, Shephard, 1997). The results revealed that higher students’ boredom proneness is not related to their engagement in higher number of unhealthy behaviours. However, significant relationships were established between higher boredom proneness and female students’ lower amounts of average wine/champage consumption per evening, unhealtier eating habits and lesser exercise during leasure, greater average amounts per evening of male students’ beer consuption, their tendency to exercise less during leasure and younger students’ lesser exercise during leasure compared to students, who were found to be less susceptible to boredom. Also, students who had one and more than one hobbies, were more likely to rate their health as worse when their boredom proneness was much more pronounced than those, who were less prone to boredom. Younger age, lower study degree, lesser exercise during leasure and worse self-rated heatlh results proved to be significant higher boredom proneness predictors. The most influencing factor was lower study degree.