Dažnesnio vairavimo galimybės susilpninti ryšį tarp vairuotojų pavojaus suvokimo ir prastesnių kognityvinių funkcijų vyresniame amžiuje

Abstract

Tyrimo tikslas – nustatyti vyresnio nei 60 metų amžiaus vairuotojų dažnesnio vairavimo galimybes susilpninti ryšį tarp vairuotojų pavojaus suvokimo ir kognityvinių funkcijų. Tyrime dalyvavo 77 Kauno miesto ir rajono nuolatos vairuojantys gyventojai (vyrai ir moterys), vyresni nei 60 metų amžiaus. Tyrimas vyko individualiai susitinkant su kiekvienu tiriamuoju jam patogioje vietoje. Tyrimo užduotys pateikiamos dvejopai – popieriniu formatu ir kompiuterio ekrane. Siekiant įvertinti pavojaus suvokimą, buvo atliekamas pavojaus suvokimo testas, dėmesiui bei informacijos apdorojimo laikui matuoti pateikiama Kelio paieškos testo B dalis, reakcijos laikas matuotas kompiuterinės programos pagalba pateikiant šviesoforo signalus kaip stimulus, taip pat pateikti klausimai apie vairavimo ypatumus ir demografinius duomenis. Didžioji dalis tyrimo protokolų pildyta tyrėjos, taip stengiantis atlikti tyrimą ekonomiškiau laiko atžvilgiu. Tyrimo rezultatai parodė, kad pavojaus suvokimas tarp skirtingu dažnumu vairuojančių vyresnio amžiaus vairuotojų nesiskiria. Taip pat pastebėta, jog vyresnio amžiaus vairuotojai, turintys geresnius reakcijos laiko rodiklius, pasižymi geresniu pavojaus suvokimu. Vyresnio amžiaus vairuotojų per metus daugiau nuvažiuotų kilometrų kaip moderatorius susilpnina prastesnių reakcijos laiko rodiklių ir pavojaus suvokimo ryšį. Pastebėta, kad per metus bei savaitę nuvažiuojamų kilometrų skaičius neveikia dėmesio bei informacijos apdorojimo laiko ryšio su pavojaus suvokimu vyresnio amžiaus vairuotojams. Didesnis vyresnio amžiaus vairuotojų savo vairavimo ribojimas susilpnina ryšį tarp prastesnių dėmesio bei informacijos apdorojimo laiko rodiklių ir pavojaus suvokimo.

The aim of the study was to assess the possibility of frequent driving to weaken the link between drivers' hazard perception and deteriorated cognitive functions in older drivers. The subjects of the study were 77 older than 60 years old drivers (men and women), Kaunas city and district residents. The research was accomplished by meeting every respondent individually. Tasks that were involved in the research were given on paper and on computer. Hazard perception test evaluated respondent‘s hazard perception abilities, Trail Making Test – Part B evaluated attention and information processing speed and reaction time was measured by software programme with traffic light as stimulus, respondents were also given demographic questions and questions about driving pecularities. Most of protocols were filled by the researcher in order to save time. The results of the study showed no differences in hazard perception between drivers with different driving frequencies. It was noticed that older drivers with better reaction time, have better hazard perception abilities. More kilometers per year weakened the link between deteriorated reaction time and hazard perception in older drivers. Kilometers driven per year or per week did not moderate the links between attention, information processing speed and hazard perception in older drivers. More frequently self-limited driving weakened the link between deteriorated attention, information processing speed and driver‘s hazard perception.