Suvokiamo bendraamžių spaudimo ir tėvų stebėsenos reikšmė 1-3 kurso studentų gyvenamosios vietos ir rizikingo seksualinio elgesio sąsajai

Abstract

Tyrimo tikslas – nustatyti suvokiamo bendraamžių spaudimo ir tėvų stebėsenos reikšmę 1-3 kurso studentų gyvenamosios vietos ir rizikingo seksualinio elgesio ryšiui. Tyrime dalyvavo 309 studentai. 233 moterų ir 76 vyrų, nuo 18 iki 25 metų amžiaus. Apklausa buvo atliekama internetu. Rizikingam seksualiniam elgesiui įvertinti buvo naudojama seksualinės rizikos skalė (DeHart, Birkimer, 1997). Taip pat du papildomi klausimai: 1) Jūsų amžius pirmų lytinių santykių metu), 2) Kiek seksualinių partnerių esate turėjęs/-usi?. Suvokiamam bendraamžių spaudimui įvertinti buvo naudota B.Kiran – Esen (2002) bendraamžių spaudimo skalė. Vertinant tėvų stebėseną buvo naudotas S.A. Small ir D. Kerns (1993) tėvų stebėsenos vertinimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad studenčių ketinimų užsiimti rizikingais seksualiniais santykiais išreikštumas yra mažesnis tarp tų, kurios neturi partnerio ir gyvena bendrabutyje, nuomojamame ar nuosavame būste, lyginant su studentėmis, kurios gyvena su tėvais. Vis dėlto nustatyta, kad studentės gyvenančios nuomojamame ar nuosavame būste turi daugiau seksualinių partnerių nei tos, kurių gyvenamoji vieta – tėvų namai. Moterų amžius pirmų lytinių santykių metu nėra susijęs su jų gyvenamąja vieta. Vyrų rizikingas seksualinis elgesys nesusijęs su jų gyvenamąja vieta. Nustatyta, kad suvokiamas bendraamžių spaudimas nėra reikšmingas tarpininkas tarp studentų gyvenamosios vietos ir jų ketinimų užsiimti rizikingais seksualiniais santykiais, tačiau tėvų stebėsena yra reikšminga. Studentės ir studentai, neturintys partnerės, kurie gyvena nuomojamame ar nuosavame būste ir rečiau suvokia patiriantys tėvų stebėseną, pasižymi stipresniais ketinimais užsiimti rizikingais seksualiniais santykiais. Nepavyko nustatyti suvokiamo bendraamžių spaudimo bei tėvų stebėsenos reikšmės pirmų lytinių santykių amžiaus ir gyvenamosios vietos ryšiui. Taip pat ir seksualinių partnerių skaičiaus ir gyvenamosios vietos ryšiui.

The aim of the study was to identify the importance of perceived peer pressure and parental monitoring for the link between 1st-3rd course students‘ residence place and risky sexual behavior. The subjects of the study were 309 students. 233 women and 76 men, 18-25 years old. The survey was conducted online. Several methodological instruments were used in the study: risky sexual behavior was assessed using a Sexual Risks Scale (DeHart, Birkimer, 1997) and two additional questions: 1) Your age at the time of the first sexual intercourse, 2) How many sexual partners did you have? Perceiced peer pressure was assessed with a Peer Pressure Scale (Kiran – Esen, 2002). Parental monitoring was assessed using a Parental Monitoring Assessment (Small, Kerns, 1993). The results of the study showed that women who do not have a partner and live separately from their parents, have weaker intentions to engage in riskier sexual relations. However, it was found that women living in rented or own apartments have more sexual partners. Age of the women during their first sexual intercourse is not related to the place of residence. There is no link between men's risky sexual behavior and residence place. Perceived peer pressure is not a significant mediator between the residence place and the intent to engage in safer sexual behavior, but parental monitoring is. Female students as well as male students without partner who are living in rented or own apartments and are experiencing less parental monitoring tend to engage in riskier sexual relations. It was not possible to assess the importance of peer pressure and parental monitoring to the link between residence place and age during the first sexual intercourse. The link between number of sexual partners and residence place could not be assessed too.