| Abstract: | Šiame darbe rašoma apie 1940–1944 m. sovietų ir nacių okupacijas patyrusį Kauną. Abu okupaciniai režimai siekė įsitvirtinti ne tik vykdydami represijas, bet ir propaguodami naują ideologiją. Marksizmo-leninizmo ir nacionalsocializmo vertybes bandyta įtvirtinti keičiant miesto viešąsias erdves bei vykdant naujos valdžios galią išreiškusius ritualus. Šios pastangos neišvengiamai susidūrė su nepriklausomoje Lietuvoje gyvavusiais viešųjų erdvių vaizdiniais ir simboliais. Tyrime siekiama atsakyti į klausimus, kaip tokiomis aplinkybėmis buvo konstruojamos viešosios erdvės, kokia jų sistema buvo sukurta, kokį poveikį ji darė vietinei bendruomenei? Darbe siekiama ištirti Kauno viešųjų erdvių pokyčius ir jose vykusius pasaulietinius ritualus. Tiriami labiausiai miesto erdves keitę pasaulietiniai ritualai, rekonstruojami jų scenarijai ir ryšiai su skirtingomis ideologijomis. Lyginama abiejų okupacinių režimų vykdyta viešųjų erdvių politika ir santykis su vietinės kultūros tradicija bei nacionaline simbolika.
1940–1944 m. vyko daugiau simboliniai-dekoratyviniai Kauno viešųjų erdvių pokyčiai nei esminės urbanistinės miesto erdvių transformacijos. Didžiausius pokyčius viešosios erdvės patyrė per masines sovietų šventes. Tuomet itin aktyviai kurti Kauno centrinių erdvių užvaldymo, darbininkų hegemonijos ir visos visuomenės pertvarkymo vaizdiniai. Įtvirtindama naujus ritualus, sovietų valdžia nutraukė ryšius su ankstesne nacionalinių ritualų tradicija, marginalizavo Nepriklausomybės laikotarpio masinių švenčių vietą – Vienybės aikštę. Lietuvos valstybingumo atributai viešosiose erdvėse netoleruoti. Nacių viešųjų erdvių politikos pobūdį lėmė karo metų realijos ir siekis lietuvius paversti savo sąjungininkais kare prieš Sovietų Sąjungą. Taigi vokiečių okupacijos laikotarpiu Kauno viešosiose erdvėse simboliškai įprasmintos dvi skirtingos tapatybių ideologijos: 1918–1940 m. įtvirtinta lietuviškoji ir vokiečių nacistinė. Trečiojo Reicho simboliai kartais derinti su kai kuriais Lietuvos valstybingumo ženklais, tačiau pirmiausiai siekta kurti vokiečių hegemonijos Lietuvoje įvaizdį. Be to, atliekant iš Reicho perkeltus ritualus, akcentuotas vietinės bendruomenės ir nacių tikslų sutapimas, taip pat būtinybė susitelkti vardan pergalės Antrajame pasauliniame kare. Skirtingai negu sovietai, naciai aktyviai naudojosi Nepriklausomybės metais svarbiomis nacionalinių ritualų vietomis, ypač Karo muziejaus sodelio erdve. Vėl į oficialiuosius renginius įtraukta Nežinomo kareivio kapo pagerbimo ceremonija. Vis dėlto nei sovietų, nei nacių viešųjų erdvių ir pasaulietinių ritualų politika nepajėgė itin plačiu mastu paveikti Kauno gyventojų. Nors dalis miestiečių dalyvavo abiejų režimų inicijuotuose ritualuose, jie nebuvo labai plačiu mastu internalizuoti.
This work focuses on Kaunas city, which suffered from the Soviet and Nazi occupations in 1940–1944. Both occupational regimes sought to consolidate their positions not only by imposing repressions but also by propagating a new ideology. The values of Marxism-Leninism and National Socialism were attempted to be instilled by changing the city’s public spaces and conducting rituals that expressed the power of the new government. These efforts unavoidably clashed with the images and symbols of public spaces present in Lithuania. The research seeks to answer the following questions: how were public spaces constructed under such circumstances, what system was created, and what effect did it have on the local community? The work seeks to examine the changes of public spaces in Kaunas and the secular rituals that were performed there. The secular rituals that changed the city’s spaces the most are researched, and their scenarios and connections to different ideologies are reconstructed. The policies of public spaces implemented by both regimes are compared, as well as their relations to the local cultural tradition and national symbols.
During the period of 1940–1944, the changes of Kaunas public spaces were more symbolic/decorative rather fundamental transformations of urban spaces. The public spaces underwent the most radical changes during the Soviet mass celebrations. At the time, images of the takeover of Kaunas central spaces, worker hegemony, and complete reformation of the society were being created very actively. By solidifying the new rituals, the Soviet government broke off the relations with the former tradition of national rituals and marginalized the independence era location of mass celebrations: Vienybės Square. The attributes of Lithuanian statehood were not tolerated in public spaces. The Nazi policy of public spaces was determined by wartime realities and the aim to make Lithuanians their allies in the war with the USSR. Thus, during the period of the German occupation, two different identity ideologies were reinforced: the Lithuanian one, consolidated in 1918–1940, and the German Nazi one. The symbols of the Third Reich were sometimes combined with some marks of Lithuanian statehood, but the first priority was to create an image of German hegemony in Lithuania. Furthermore, when performing rituals transferred from the Reich, the concurrence of the aims of the local community and the Nazis was emphasized, as well as the necessity of uniting for the sake of the victory in the Second World War. In contrast to the Soviets, the Nazis actively exploited the locations of national rituals that were significant during the years of the independence, especially the space of the Military Museum’s courtyard. The ceremony for the honouring of the Tomb of the Unknown Soldier was once again included in the list of official events. However, the Soviet and Nazi policies of public spaces and secular rituals did not manage to affect the residents of Kaunas on a grand scale. Even though some city residents took part in the rituals initiated by both regimes, they were not internalized on a very vast scale. |
