Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34733
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Socialinis darbas / Social work
Author(s): Amalienė, Edita
Title: Įgalinantis socialinis darbas psichikos sveikatos centre: tarp profesijos idealo ir kiekvienos dienos praktikos
Other Title: Empowering social work in mental health clinic: between ideal profession and everyday practice
Extent: 89 p.
Date: 23-May-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Socialinio darbo katedra
Keywords: Socialinis darbas;Įgalinimas;Psichikos sveikata;Social work;Empowerment;Mental disability
Abstract: Lietuvoje psichikos sveikata ir jos sutrikimų sritis yra supama daugybės ilgaamžių mitų ir prietarų paslaptimi. Pūro (2015) nuomone, psichikos sveikatos klausimai mus verčia susimąstyti ir prisiminti toleranciją ir pakantumą. Autorius teigia, kad tolerancija ir pakantumas visuomenei įneša švelnumo, tarpusavio supratimo ir padeda su harmonija žmogaus plėtrai, kuri apsaugo asmenį nuo psichikos žalojimo veiksmų. Todėl turime labai atidžiai žvelgti į tokias apleistas problemas kaip psichikos sveikatos priežiūra ir į jau susirgusius asmenis dėl susigyvenimo su jais (Pūras, 2015). Lietuvoje psichikos sveikatos centrai šiemet švenčia dvidešimtąjį gimtadienį, kartu su jais ir socialiniai darbuotojai, dirbantys psichikos sveikatos priežiūros centruose. Praėjus dviem dešimtmečiams, socialinio darbo profesija psichikos sveikatos srityje tapo prasmingesnė ir reikšmingesnė, apgaubianti darbo poreikį ir rūpestį dirbant su psichikos sveikatos sutrikimus turinčiais asmenimis, jų šeimomis ir su išorine, platesne jų aplinka, taikant įvairialypes darbo pobūdžio intervencijas. Asmenys, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, dėl ligos praranda darbą, gyvena diskriminuojančioje aplinkoje, nuo kurios pasidaro silpni bendravimo įgūdžiai ir nutrūkę socialiniai santykiai su aplinka. Psichikos sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms atsiranda specifinių poreikių, kuriuos jie gali patenkinti tik lankydamiesi tam tikroje aplinkoje, bendraudami su kitu žmogumi. Tyrimo klausimas – koks įgalinančio socialinio darbo psichikos sveikatos centre pobūdis, remiantis kiekvienos dienos socialinio darbo praktika ir įgalinimo perspektyva? Tyrimo objektas – įgalinančio socialinio darbo praktikos pobūdis psichikos sveikatos centruose, remiantis socialinio darbuotojo kiekvienos dienos praktika ir teorine įgalinimo perspektyva. Tyrimo tikslas – atskleisti įgalinančio socialinio darbo pobūdį psichikos sveikatos centruose, remiantis socialinio darbuotojo kiekvienos dienos praktika ir teorine įgalinimo perspektyva. Tyrimo uždaviniai: 1) atskleisti, kaip psichikos sveikatos centruose dirbantys socialiniai darbuotojai, reflektuodami savo profesinę patirtį, apibūdina darbo turinį, remdamiesi kliento įgalinimo perspektyva; 2) atskleisti, kaip socialiniai darbuotojai apibūdina psichikos sveikatos centro klientą ir jo tapimo socialinio darbuotojo klientu veiksnius; 3) atskleisti, kaip socialiniai darbuotojai konstruoja savo vaidmenį dirbdami su psichikos sveikatos centro klientu ir jam artima aplinka, remdamiesi kliento įgalinimo perspektyva. Tyrimo metu remtasi konstruktyvistine ontologija ir subjektyvistine – interpretuojamąja epistemologija. Tyrime dalyvavo šeši socialiniai darbuotojai, dirbantys psichikos sveikatos centruose (penkios moterys ir vienas vyras). Tyrimui atlikti pasirinktas kokybinis tyrimas. Duomenys rinkti taikant pusiau struktūruoto interviu metodą. Šiame tyrime tyrimo dalyviai buvo atrenkami „tipinių atvejų“ imties sudarymo būdu. Tyrime atsiskleidė socialinių darbuotojų profesinė patirtis, kuri apima socialinio darbuotojo darbo tikslą įgalinti klientą, kartu jį apibūdinant pagal kliento statusą. Psichikos sveikatos centre dirbantys socialiniai darbuotojai reflektuodami apibūdino savo sukonstruotą vaidmenį bendradarbiaujančios sistemos procese.
In Lithuania, the field of mental health and its disorders is shrouded in the mystery of long-standing myths and superstition. According to Pūras (2015), the issues of mental health make us think and remember tolerance. According to the author, tolerance gives the society lenience and mutual understanding, and helps with harmonious development, which protects a person from mentally harmful acts. For this reason, we have to pay close attention to such neglected problems as mental health care as well as to mental patients because of the need to coexist with them (Pūras, 2015). This year, mental health centers of Lithuania are celebrating their 20th anniversary, and this is also the time of celebration for social workers employed there. After two decades, the profession of a social worker in the field of mental health has become more meaningful and significant, involving the need for work and care when dealing with mental patients, their families, and broader external environment, and when applying various occupational interventions. Individuals with mental disorders lose their jobs because of the illness, and live in a discriminating environment, which results in the weakening of their communication skills and the loss of social relationships with the environment. Individuals with mental disorders have specific needs that may be satisfied only by being in a certain environment and communicating with another person. The research question was the following: what is the character of the social work at a mental health center based on a social worker’s everyday practice and the prospects of empowerment? The object of the study was the following: the character of empowering social work at mental health centers based on a social worker’s everyday practice and the theoretical prospects of empowerment. The aim of the study was to reveal the character of empowering social work at mental health centers based on a social worker’s everyday practice and the theoretical prospects of empowerment. The objectives of the study were the following: 1) To reveal how social workers employed at mental health centers describe the contents of their work on the basis of the prospects of their client’s empowerment when reflecting on their professional experience. 2) To reveal how social workers describe the client of a mental health center and the factors affecting his or her becoming the social worker’s client. 3) To reveal how social workers construct their role when working with the client of a mental health center and the client’s close environment based on the prospects of their client’s empowerment. The study was based on constructivist ontology and subjectivist-interpretive epistemology. The study included six social workers (five females and one male) employed at mental health centers. The study was of qualitative character. The data were collected using a semi-structured interview. The participants of the study were selected by applying the typical case sampling technique. The study revealed social workers’ professional experience including the social worker’s aim of empowering the client, defining it according to the client’s status. When reflecting, social workers employed at mental health centers defined their constructed role in the process of the cooperating system.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34733
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34733
Appears in Collections:2017 m. (SMF mag.)

Files in This Item:
edita_amaliene_md.pdf732.24 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

90
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

2
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.