Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34731
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Psichologija / Psychology
Author(s): Janušauskaitė, Miglė
Title: Įgytą regos negalią turinčių asmenų pasitenkinimo gyvenimu ryšys su suvokiama socialine parama ir streso įveikos strategijomis
Other Title: The relationship between life satisfaction, perceived social support and stress coping strategies of people with adventitious visual disability
Extent: 63 p.
Date: 23-May-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Psichologijos katedra
Keywords: Įgyta regos negalia;Suvokiama socialinė parama;Streso įveikos strategijos;Adventitious visual disability;Perceived social support;Stress coping strategies
Abstract: Tyrimo tikslas – įvertinti asmenų su įgyta regos negalia pasitenkinimo gyvenimu sąsają su numanoma socialine parama ir streso įveikos strategijomis. Tyrime dalyvavo 121 20–30 metų amžiaus jauni suaugusieji (vyrai ir moterys). Tiriamųjų grupę sudarė 67 (56,5 proc.) moterys ir 54 (43,5 proc.) vyrai. Tyrimas buvo įgyvendintas naudojantis internetine apklausa internetinėje svetainėje „Apklausa.lt“. Tiriamiesiems buvo nurodyta, jog tyrimas yra anoniminis ir jo metu gauti rezultatai bus naudojami apibendrintai ir tik moksliniais tikslais. Tyrimas truko 15–20 min. Įgytą regos negalią turinčių asmenų pasitenkinimą gyvenimu įvertinti buvo naudotas Pasitenkinimo gyvenimu klausimynas (angl. Satisfaction with Life Questionnaire - Lisat-11; Fugl-Meyer, Melin, Fugl-Meyer 2002). Įgytą regos negalią turinčių asmenų suvokiamą socialinę paramą analizuoti - Socialinio palaikymo apklausa (angl. The Medical Outcomes Study Social Support Survey; Sherbourne, Stewart 1991). Įgytą regos negalią turinčių asmenų naudojamos streso įveikos strategijos nustatytos Streso įveikos klausimynu (Keturių faktorių modelis; Grakauskas, Valickas 2006). Tyrimu nustatyta, kad daugiau suvokiamos socialinės paramos patiriantys jauni suaugusieji, turintys įgytą regos negalią, pasižymi didesniu pasitenkinimu gyvenimu. Reikšmingų skirtumų tarp asmenų su įgyta regos negalia, pasižyminčių labiau adaptyviomis ir mažiau adaptyviomis streso įveikos strategijomis, pasitenkinimo gyvenimu nenustatyta. Diagnozuota regėjimo būklė prognozuoja didesnį pasitenkinimą gyvenimu netiesiogiai, per mediatorius – labiau adaptyvias streso įveikos strategijas ir didesnę suvokiamą socialinę paramą. Tad galima teigti, kad patologinė asmens būklė pasitenkinimą gyvenimu lemia ne tiesiogiai, bet per asmens psichosocialinius išteklius.
The aim of the Study was to assess the relationship between life satisfaction, perceived social support and stress coping strategies of people with adventitious visual disability. 121 young adult (men and women), aged 20-30, took part in the Study, including 67 women (56.5 percent) and 54 men (43.5 percent). The Study was performed using online opinion pool “Apklausa.lt”. Respondents were told that the Study guarantees their anonymity and all the results will be used for the scientific purposes only. Each interview took 15-20 minutes. To evaluate life satisfaction of people with adventitious visual disability, Satisfaction with Life Questionnaire - Lisat-11 (Fugl-Meyer, Melin, Fugl-Meyer 2002) was used. Perceived social support of people with adventitious visual disability was measured using The Medical Outcomes Study Social Support Survey (Sherbourne, Stewart 1991), and stress coping strategies of people with adventitious visual disability were assessed by Stress Coping Questionaire (Four-Factor Model) (Grakauskas, Valickas 2006). The Study found that young adults with adventitious visual disability experiencing more perceived social support reporta higher life satisfaction. No significant difference of life satisfaction amount was observed between people with adventitious visual impairment, characterized by a more adaptive and less adaptive coping strategies. Diagnosed visual health status predicts greater life satisfaction indirectly through mediators - more adaptive coping strategies and greater perceived social support. Thus it can be assumed that pathological condition of individual does not determine life satisfaction directly, but rather through personal psychosocial resources.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34731
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34731
Appears in Collections:2017 m. (SMF mag.)

Files in This Item:
migle_janusauskaite_md.pdf964.68 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

90
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

18
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.