| Abstract: | Magistro darbe analizuojama fiktyvios santuokos problematika nacionaliniame ir tarptautiniame kontekste. Fiktyvi santuoka suvokiama ne tik kaip nelegali migracija, bet kaip visuomenės interesų nepaisymas, tradicinės šeimos sampratos ardymas, savanaudiškų tikslų siekimas, sukčiavimas, prekyba žmonėmis. JAV, Austrijoje, Belgijoje, Šveicarijoje fiktyvi santuoka yra kriminalizuota kaip viena iš sukčiavimo formų, pagrindinis jos kriterijus – ne finansinės naudos siekimas, o valstybės institucijų apgavimas. Rusijoje, Čekijoje už fiktyvią santuoką atsakomybė nenumatyta. Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė taikoma tik nustačius, kad veika yra priverstinio pobūdžio (prekyba žmonėmis). Kyla klausimas, ar fiktyvi santuoka yra nusikalstama veika tik esant prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos sudėties požymių. Darbe pažvelgiama į kitą šios problemos pusę – dažniausiai fiktyvios santuokos sudaromos abipusiu sutarimu ir tokie asmenys lieka nenubausti, išskyrus trečiosios šalies piliečius, kuriems gali būti taikoma deportacija. Keliamas klausimas, ar taikant sankcijas tik vienai šaliai, kai pastaroji veikė pagal tiesioginę tyčią, nepažeidžiamas teisingumo principas. Magistro darbe siekiama atsakyti į pagrindinį klausimą, ar, nesant BK 147 str. veikos požymių, fiktyvi santuoka gali būti pripažinta kaip nusikalstama veika. Darbe nagrinėjama fiktyvios santuokos samprata, veikos tikslas ir motyvas bei turtinė ir neturtinė žala. Kadangi Lietuvoje fiktyvios santuokos problema nėra išsamiai išnagrinėta, analizėje remiamasi tarptautiniais teisės aktais, atsižvelgiama į teisės srities teoretikų samprotavimus ir pateiktus fiktyvios santuokos suvokimo ir pavojingumo pavyzdžius. Atskleidžiama, kokios pagrindinės vertybės yra pažeidžiamos. Pažymima, kad nėra vieningo teisinio fiktyvios santuokos kvalifikavimo reglamentavimo. Kadangi kiekvienas asmens persekiojimas dėl fiktyvios santuokos priveda prie privalomybės kištis į privatų asmens gyvenimą, taip pažeidžiama Europos Sąjungos žmogaus teisių konvencija, o šis pažeidimas laikomas sunkiu. Kyla klausimas, ar patys asmenys savo veiksmais nesukelia prielaidos pažeisti jų privatumo. Sudarius fiktyvią santuoką gali būti padaroma daugiau žalos visuomenei ir valstybei, nei pažeidus pavienių asmenų, kurie taip pat pažeidė elgesio normas, teises.
The Master’s Thesis analyses the question of marriage of convenience in the national and international context. Marriage of convenience is understood not only as illegal immigration but also as the neglecting of the fundamental public interest, the destruction of the conception of traditional family, achievement of own purposes, fraud, trafficking in human. Marriage of convenience in USA, Ausria, Belgia and Switzerland is criminalised as one of typical forms of fraud, the essential criteria of which is not financial benefit but cheating of state authorities. Russian and Czechia does not propose any liability for marriage of convenience. Lithuania applies criminal liability only in cases if the act is of a forced type (trafficking in human). There raises a question if marriage of convenience is a criminal act only in the cases if there is a composition of the criminal act of trafficking in human. The Thesis reviews another side of this problem – marriages of convience are mostly made on a mutual agreement, and those individuals are not punished, excepting the persons of the third countries who might be deported. There is the question: if the principle of fairness is not violated when sanctions are applied to one party which acted pursuant to a direct intential action. The goal of the Master’s Thesis is to answer the essential question if marriage of convenience might be recognised as a criminal act without any features in accordance with Art. 147 CC (Criminal Code). The paper investgates the conception of marriage of convenience, the goal and motive of the act, duration and non-material damage. Because the problem of marriage of convenience has not been studies in Lithuania, the analysis is bases on international legislation and considers academical reasoning of marriage of convenience, as well as suggests samples of dangerousness. It displays what main valuables are violated. It notes that there is no single qualificative regulation of marriage of convenience. As prosecution of one individual due to marriage of convenience requires intervention in the personal life of an individual, that violates the European Union Convention on Human Rights, and this violation is considered severe. The question is if those individuals do not impose any assumption to violate their privacy. Marriage of convenience can do more damage to society and the state than violating the rigts of individual persons who have infringed the moral rules as well. |
