Ar galiojanti bankroto administratorių skyrimo sistema nepažeidžia bankroto administratorių lygiateisiškumo principo?

Įvairiose valstybėse bankroto administratoriaus pavadinimas, skyrimo procedūra ar atliekamos funkcijos gali sąlyginai skirtis, atsižvelgiant į bankroto teisėje įtvirtintus principus ir siekiamus tikslus. Tačiau visur pripažįstama, kad bankroto administratorius, kaip centrinė bankroto proceso figūra, turi reikšmingą rolę. Svarbu pastebėti, kad bankroto administratoriaus skyrimo procedūra itin svarbi, kuomet siekiama užtikrinti ir pačios bankroto procedūros skaidrumą, nes tik tinkamais kriterijais remiantis, paskirtas bankroto administratorius užtikrins skaidrų ir efektyvų bankroto procesą. Pirmojoje darbo dalyje pateikiama lygiateisiškumo principo samprata, reikšmė, reglamentavimas užsienio ir nacionalinėje teisėje. Nustatyta, kad lygiateisiškumo principas yra vienas iš fundamentaliausių teisės principų, kuris pritaikomas įvairiose srityse ir kontekstuose. Pastebima, kad su kiekvienu nauju raidos etapu lygiateisiškumo principas buvo vis labiau plėtojas ir apimantis didesnį ratą subjektų, net ir tokių, kurie pasižymi itin skirtingais požymiais. Antrojoje baigiamojo darbo dalyje analizuojama bankroto administratoriaus instituto reikšmė, bei kaip jis pasireiškia skirtingose užsienio valstybėse (Prancūzijoje ir Estijoje), ir kaip minėta išraiška sąlygoja bankroto administratoriaus skyrimo specifiką. Nustatyta, kad bankroto administratoriaus suvokimas, per pagrindinius jo instituto veiklos principus, lemia ir bankroto administratoriaus paskyrimo sistemos bruožus. Trečiojoje darbo dalyje, siekiant atsakyti į šiame darbe iškeltą probleminį klausimą dėl bankroto administratoriaus skyrimo sistemos galimybių užtikrinti lygiateisiškumo principą, analizuota Lietuvoje galiojanti bankroto administratorių sistema, bei atliktas lyginimas su Prancūzijoje ir Estijoje galiojančiomis bankroto administratorių skyrimo procedūromis. Nustatyta, kad skirtingų rūšių asmenų traktavimas, primetant vienodus skyrimo sistemos aspektus, tačiau esmiškai neatsižvelgiant į subjektų kilmę, suponuoja galimybę atsirasti lygiateisiškumo principo pažeidimams.

Įvairiose valstybėse bankroto administratoriaus pavadinimas, skyrimo procedūra ar atliekamos funkcijos gali sąlyginai skirtis, atsižvelgiant į bankroto teisėje įtvirtintus principus ir siekiamus tikslus. Tačiau visur pripažįstama, kad bankroto administratorius, kaip centrinė bankroto proceso figūra, turi reikšmingą rolę. Svarbu pastebėti, kad bankroto administratoriaus skyrimo procedūra itin svarbi, kuomet siekiama užtikrinti ir pačios bankroto procedūros skaidrumą, nes tik tinkamais kriterijais remiantis, paskirtas bankroto administratorius užtikrins skaidrų ir efektyvų bankroto procesą. Pirmojoje darbo dalyje pateikiama lygiateisiškumo principo samprata, reikšmė, reglamentavimas užsienio ir nacionalinėje teisėje. Nustatyta, kad lygiateisiškumo principas yra vienas iš fundamentaliausių teisės principų, kuris pritaikomas įvairiose srityse ir kontekstuose. Pastebima, kad su kiekvienu nauju raidos etapu lygiateisiškumo principas buvo vis labiau plėtojas ir apimantis didesnį ratą subjektų, net ir tokių, kurie pasižymi itin skirtingais požymiais. Antrojoje baigiamojo darbo dalyje analizuojama bankroto administratoriaus instituto reikšmė, bei kaip jis pasireiškia skirtingose užsienio valstybėse (Prancūzijoje ir Estijoje), ir kaip minėta išraiška sąlygoja bankroto administratoriaus skyrimo specifiką. Nustatyta, kad bankroto administratoriaus suvokimas, per pagrindinius jo instituto veiklos principus, lemia ir bankroto administratoriaus paskyrimo sistemos bruožus. Trečiojoje darbo dalyje, siekiant atsakyti į šiame darbe iškeltą probleminį klausimą dėl bankroto administratoriaus skyrimo sistemos galimybių užtikrinti lygiateisiškumo principą, analizuota Lietuvoje galiojanti bankroto administratorių sistema, bei atliktas lyginimas su Prancūzijoje ir Estijoje galiojančiomis bankroto administratorių skyrimo procedūromis. Nustatyta, kad skirtingų rūšių asmenų traktavimas, primetant vienodus skyrimo sistemos aspektus, tačiau esmiškai neatsižvelgiant į subjektų kilmę, suponuoja galimybę atsirasti lygiateisiškumo principo pažeidimams.

In The name, functions and appointment procedure of a bankruptcy administrator may vary from country to country, depending on the principles enshrined in bankruptcy law and the desired outcomes. However, in all places it is recognised that a bankruptcy administrator, as a central figure in the bankruptcy process, has a significant role. It is important to note that the procedure for appointing a bankruptcy administrator is particularly important when seeking to ensure transparency in the bankruptcy procedure, since only if suitable criteria are used can the appointed bankruptcy administrator ensure a transparent and effective bankruptcy process. In the first part of this work there is discussion of the concept of the principle of equal rights, its meaning, and its regulation in foreign and national law. It has been established that the principle of equality is one of the most fundamental principles of law, as applied in various fields and contexts. It should be noted that the principle of equality has expanded in each new era of development and has come to include an ever-wider field of subjects, even some that have notably different characteristics. In the second part there is an analysis of the institution of bankruptcy administrator and how this is handled in various foreign countries (France and Estonia), and how the situation as described in those countries affects the details of how bankruptcy administrators are appointed. It is established that the concept of bankruptcy administrator, as manifested in the fundamental operational principles of the institution, also determines the characteristics of the system of appointing the bankruptcy administrator. In the third part of the work, where it is sought to answer the question raised in this work about the possibilities that exist within the bankruptcy administrator appointment system of ensuring the principle of equality, there is an analysis of current practice in Lithuania in regard to appointment of bankruptcy administrators. There is also a comparison of current practice in regard to appointment of bankruptcy administrators in France and Estonia. It is established that infractions of the principle of equality can arise if in the selection process there is uniform treatment of different types of individuals, without taking into account their background.