Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34722
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Menotyra / Art criticism
Author(s): Čirkova, Ana
Title: Violončelės partijų ypatumai Dmitrijaus Šostakovičiaus kamerinėje muzikoje
Other Title: The peculiarities of violoncello parties in chamber music of Dmitri Shostakovich
Extent: 54 p.
Date: 9-Jun-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Muzikos akademija. Styginių instrumentų katedra
Keywords: Dmitrijus Šostakovičius;Violončelė;Kamerinė muzika;Dmitri Shostakovich;Cello;Chamber music
Abstract: Dmitrijus Šostakovičius – rusų kompozitorius, pianistas, menotyros daktaras, pedagogas, profesorius. D. Šostakovičius laikomas vienu iš ryškiausių XX amžiaus kompozitorių. Meistriškas komponavimo technikos lygis, gebėjimas sukurti ryškias ir išraiškingas temas, meistriškas polifonijos valdymas kartu su kūrinių asmeninių emocionalumu suteikė jo kūriniams spalvingumo ir užtikrino aukštą meninę vertę. Žanrų įvairumas D. Šostakovičiaus kūryboje didžiulis, joje suderinama tonali ir atonali muzika, kompozitoriaus kūryboje persipina modernizmas, tradiciškumas ir ekspresionizmas. Muzikologų susidomėjimas D. Šostakovičiaus kamerine muzika slypi ne tik jo kūrybos kiekyje, bet ir originalių muzikos idėjų gelmėse. Taip pat susidomėjimą kompozitoriumi kelia vis atsiskleidžiantys nauji D. Šostakovičiaus biografijos faktai. „Esmė ne tik ta, kad Šostakovičius nepakankamai išnagrinėtas, bet ir ta, kad iki šiol dar pakankamai nesuprastas“– tegia M. Jakubovas (Якубов, 2006). Kamerinės-instrumentinės muzikos žanras beveik nedomino D.Šostakovičiaus pirmajame jo kūrybinės veiklos dešimtmetyje. Pirmasis kūrinys šiame žanre buvo sonata violončelei ir fortepijonui (1934). Sonata nuskambėjo kaip griežtas klasikinis kūrinys, taip pat joje jau buvo brandaus kompozitoriaus stiliaus užuomazgų. 1935 metais kompozitorius parašo tik vieną kūrinį – pirmąjį styginių kvartetą, ir nuo to laiko kvarteto žanras tapo viena iš svarbiausių grandžių D. Šostakovičiaus stiliaus evoliucijoje. Šio darbo tikslas – išanalizuoti istorinius, stilistinius ir interpretacinius violončelės panaudojimo aspektus D. Šostakovičiaus kamerinės muzikos kūriniuose. Darbe apžvelgiamas kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybinis kelias, styginių kvartetų Nr. 1 op. 49, No. 3 op. 73, Nr. 8 op. 110, Nr. 14 op. 142 ir sonatos violončelei ir fortepijonui op. 40 analizė violončelės partijos meninės ir techninės specifikos aspektu: analizuojama kūrinio struktūra, ritmo ir tonacijų aspektai, violončelės partijos technikos sudėtingumų ir artikuliacijos ypatumai. Atlikus tyrimą padarytos šios išvados. • D. Šostakovičiaus kūrybinis kelias, svarbiausi jo etapai bei pagrindiniai kompozitoriaus instrumentinės kamerinės muzikos bruožai atskleidė kompozitoriaus asmenybę, jo novatoriškumą, bei idėjinį kūrybos pradą. • Nustatyta, kad violončelės partijos D. Šostakovičiaus kameriniuose kūriniuose meninės raiškos stilistikos ir ją įkūnijančių instrumentinės technikos ypatumų pobūdį lėmė tiek šalies politiniai, tiek ir asmeninio gyvenimo įvykiai, taip pat kompozitoriaus bendradarbiavimas su to laikotarpio garsiausiais violončelininkais, skatinantis nuolat tobulinti kūrybos techniką. • Buvo išskirti ir kokybinio tyrimo metu išanalizuoti sudėtingiausi bei charakteringiausi violončelės partijos epizodai ir pateiktos atlikimo rekomendacijos.
Dmitrij Shostakovich is a Russian composer, piano player, doctor of art criticism, educator, professor. D. Shostakovich is considered to be one of the most brightest composers of the 20th century. Masterful level of composing technique, the ability to create a vivid and expressive themes masterful polyphony management with pieces of personal emotionality gave his works colorfulness and ensured a high artistic value. There is a huge variety of genres in works of Shostakovich, where tonal and atonal music are combined, modernism, tradition and expressionism are intertwined in the composer‘s creation. The interest of music critics in D. Shostakovich chamber music is hidden not only in the scope of his creation, but in the depths of the original musical ideas. Constantly revealed new facts of D. Shostakovich biography also increase the interest in composer. „"The point is not only that Shostakovich is insufficiently examined, but that he has still not understood enough" - said M. Jakubov. (Якубов, 2006). Dmitri Shostakovich was almost not interested in chamber-instrumental musical genre in the first decade of his creative activity. The first work in this genre was the sonata for cello and piano (1934). Though sonata sounded like a strict classical work, but there also were hidden the buds of the composer's mature style. In 1935, the composer wrote only one work - the first string quartet, and since that time the quartet genre has become one of the most important links in the evolution of the style of Shostakovich. The aim of this thesis is to analyze the historical, stylistic and interpretational aspects of the use of cello in Shostakovich chamber music works. The thesis gives an overview of the composer's life and creative path, string Quartet No. 1 Op. 49, No. 3 op. 73, no. 8 Op. 110, no. 14 Op. 142 and sonatas for cello and piano Op. 40 cello party analysis of artistic and technical aspect of the specifics: the structure of the work, rhythm and tonalities aspects, cello party technical complexity and articulation features are examined as well After the research was conducted, the following conclusions were drawn. • D. Shostakovich's creative way, the most important stages and main features of the composer‘s instrumental chamber music revealed the composer's personality, his innovative, creative and conceptual background. • It was found that the nature of creative expression stylistics and it embodying peculiarities of instrumental technique of the cello party in Shostakovich chamber works were defined by both the country's political and composer‘s personal life events, as well as by composer‘s cooperation with the most famous cellists of that period, promoting continuous improvement of creative technique. • The most complex and the most characteristic episodes of cello party were highlighted and analyzed in the qualitative research and the recommendations of party performance were provided.  
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34722
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34722
Appears in Collections:2017 m. (MA mag.)

Files in This Item:
ana_cirkova_md.pdf3.84 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show full item record

Page view(s)

116
checked on Nov 5, 2019

Download(s)

4
checked on Nov 5, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.