Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34718
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Teisė / Law
Author(s): Narbutas, Saulius
Title: Ar verslo perkėlimas į lengvatinio apmokestinimo teritorijas laikytinas piktnaudžiavimu?
Other Title: Can offshoring be considered as abuse of law?
Extent: 29 p.
Date: 2-Jun-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Teisės fakultetas
Keywords: Šešėlinė ekonomika;Mokesčių vengimas;Verslo perkėlimas;Black economy;Tax evasion;Business relocation
Abstract: Šiame darbe iškelta hipotezė, kad verslo perkėlimas į lengvatinio apmokestinimo zonas nėra mokesčių vengimas. Verslo perkėlimas į palankesnes sąlygas priskiriamas mokesčių planavimui, labai svarbu atriboti planavimą nuo piktnaudžiavimo ir mokestinio vengimo. Mokestinis planavimas yra priskiriamas legaliai veikai, maža to, perkėlus verslą į tokias zonas jis įgyja pranašumą. Esant laisvam prekių, paslaugų, verslo judėjimui Lietuvos teisinė bazė nedraudžia naudotis šia galimybe. Bendroji rinka sudaro galimybę paslaugoms, prekėms, asmenims ir kapitalui judėti laisvai. Užtikrinamas platesnis prekių pasirinkimas bei mažesnės kainos vartotojams. Bendroji rinka sumažina biurokratines kliūtis kitose valstybėse steigti įmones bei laisvai perkelti verslą į tam palankesnę mokestinę aplinką. Taigi, svarbu atskirti ribą tarp mokesčių planavimo, mokesčių vengimo ir piktnaudžiavimo mokestinėmis lengvatomis. Mokesčių vengimas yra viena opiausių nūdienos problemų, esanti viename lygmenyje su šešėline ekonomika. Šešėlinę ekonomiką, teisiniu požiūriu, galime apibūdinti kaip įstatymų nesilaikymą Šiame darbe siekiama išsiaiškinti, ar mokesčių mokėtojas, naudodamasis lengvatomis siekiant optimizuoti verslo procesus, yra piktnaudžiaujantis teise siekiant mokestinės naudos. T. y. ar gali sąžiningai naudodamasis savo pareigomis bei teisėmis, nepažeisdamas įstatymo savininkas laisvai disponuoti savo turtu ir nebūti apkaltintas piktnaudžiavimu teise. Mokestinis piktnaudžiavimas yra siekiant naudos piktnaudžiauti teise. Mokestinis piktnaudžiavimas skirstomas į dvi rūšis: išnaudotojiškąjį ir antikonkurencinį. Pirmasis yra nesąžiningų sąlygų vartotojams nustatymas, antrasis – kai dominuojanti įmonė panaikina kitų įmonių galimybę konkuruoti. Analizuojant, ar verslo perkėlimas yra ūkinė operacija, buvo išsiaiškinta, kas yra ūkio subjektai, kaip Lietuvos ūkio subjektai yra reguliuojami LR įstatyminės bazės. Taip pat nustatyta, jog ūkines operacijas atliekantiems juridiniams asmenims, veikiantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepriklausomai nuo to, kur buvo įsteigtas juridinis asmuo, jo padalinių civilinis teisnumas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos teisę. Remiantis ekonominio pagrįstumo doktrina, mokesčių vengimas yra tuomet, kai ūkinės operacijos atliekamos nesiekiant pelno. Dėl tokių veiksmų mokesčių mokėtojo turtas lieka nepakitęs, tačiau atsiranda mokestinė nauda. Todėl, remiantis turinio viršenybės prieš formą principu, ūkinės operacijos turi būti vertinamos remiantis per jų turinio prizmę, o ne per jų formalią išraišką.
Offshoring seems to be an increasingly prominent business practice nowadays. Unstable political and economic environments are a couple of precursors that lead to offshoring. However, offshoring is also used to minimize taxes paid by companies. It‘s important to note that the higher the tax base is, the bigger the tendency to involve shady practices in tax planning. The single market allows easy movement of goods, services, persons and capital among countries. It ensures a wider selection of goods and lower prices. It also lowers bureaucratic barriers and makes it easier to set up businesses abroad, in more favorable tax environment. It‘s essential to set a distinction between tax planning, tax avoidance and abuse of tax advantages. Tax avoidance is one of the most serious economy related problems nowadays, on par with the shadow economy. Shadow economy from a legal standpoint is defined as bypassing the law as a means of attaining financial and non-financial gain. According to a European Union communication on tax avoidance , the European Commission declared an opinion that companies should be paying higher taxes in countries where they receive profits. Aggressive tax planning violates this principle. Businesses that do not use aggressive tax planning lose their competitiveness, because they have smaller profits after paying taxes, which limits their ability to grow. The purpose of this paper is to determine whether tax-paying entities that strive to optimize their business processes abuse the law in order to receive tax benefits i.e. can honest business owners move their capital without being accused of abusing the law. Novelty of the topic. Numerous works consider offshoring to be tax avoidance. Lithuanian courts haven‘t had many cases that deal with tax avoidance via offshoring. Relevance of the topic. Many companies around the world use offshoring as a legal way of minimizing taxes paid in order to be ahead of competitors. The goals of this paper are as follows: Defining offshore zones and their attributes Determining when offshoring can be considered abuse Ascertaining whether offshoring is a [legitimate] business operation Defining the term ‘double taxation’ and assessing whether it‘s ethical to impose double-tax on businesses. Analyzing the „substance over form“ principle by determining whether it‘s a tax violation or not. Raising a hypothesis, that offshoring does not equal tax avoidance. Structure. This paper is composed of three parts. The first part is an analysis of the terms related to offshoring, as well as the main attributes of offshore businesses, and the criteria that set them apart from regular „onshore“ businesses. Determination whether offshoring is a legal instrument, which can be used to give an economic advantage to a company. The advantages and disadvantages offshoring will be listed, as well as the impact on the economies of countries that such companies are incorporated in. In the second part we will focus on defining tax evasion and the recommendations on fighting aggressive tax planning, provided by the European Economic Community, as well as the consequences and influence of unscrupulous tax planning. Cases of tax avoidance will be analyzed in respect of Economic Substance Doctrine. The third part will be focused on analysis of abuse related to offshoring. Registration of legal entities, national status, financial responsibilities. Implementation of „substance over form“ principle. The conclusion contains offshoring analysis.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34718
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34718
Appears in Collections:2017 m. (TF mag.)

Files in This Item:
saulius_narbutas_md.pdf528.54 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

108
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

2
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.