| Abstract: | Šiame magistro darbe yra aptariamas asmens teisės į privatumą darbo santykiuose aspektas, elektroninės komunikacijos kontrolės metu, darbdaviui norint užtikrinti darbuotojo efektyvumą. Šiuo darbu siekiama išanalizuoti 2016 m. sausio mėn. 12 d. EŽTT byloje, Barbulescu prieš Rumuniją , priimtą teismo sprendimą, kad darbdavys nepažeidė darbuotojo asmens teisės į privatumą, atlikdamas kontrolę darbuotojo efektyvumo tikslu. Ši taisyklė pakeitė nusistovėjusią teisės praktikos taisyklę, jog darbdavys negali sekti darbuotojo efektyvumo kontrolės tikslu, nes surinkti įrodymai prieš darbuotoją yra asmens teisės į privatumą pažeidimas. Būtent šių dviejų skirtingų pozicijų nagrinėjimas yra viena iš esminių šio darbo problemų, kuri yra lyginama ir vertinama su JAV teisės sistemos požiūriu, elektroninės komunikacijos sekimo darbo vietoje darbuotojo efektyvumo kontrolės tikslu. Taip pat 2017-07-01 bus išleidžiamas pirmasis pozityviosios teisės normos aktas, LR Darbo kodekso papildymas, kuris apibrėš darbo santykių, darbuotojo asmens teisės į privatumą apsaugą, kas įtakos darbuotojo asmens teisės į privatumą reguliavimą.
Darbą sudaro dvi dalys, kuriose yra nagrinėjama darbuotojo asmens teisė į privatumą ir darbdavio teisė į kontrolę, kontinentinės ir JAV teisės sistemos požiūriuose. Pirmojoje – teorinėje darbo dalyje yra nagrinėjama asmens teisė į privatumą, jos atsiradimas ir reguliavimas, toliau aptariama asmens teisė į privatumą darbo santykiuose, nagrinėjama ar darbuotojas turi tokias pačias teises į privatumą, kaip ir paprastas asmuo. Nagrinėjama darbdavio teisė į kontrolę, aptariami darbdavio interesai, kuriais jis gali kontroliuoti ir sekti darbuotoją darbo vietoje, taip pat išskiriami darbdavio interesai, kuriais nurodoma, kad vykdoma kontrolė pažeis darbuotojo asmens teisę į privatumą. Pagaliau apibrėžiama iškilusi problema santykyje tarp darbuotojo asmens teisės į privatumą ir darbdavio teisės į kontrolę.
Antrojoje - praktinėje dalyje yra pristatomas Kontinentinės ir JAV teisės sistemoje vyraujantis požiūris. Šioje dalyje išskiriami argumentai, atliekama lyginamoji analizė, nagrinėjant požiūrius išskiriama kritika ir trūkumai, taip pat pateikiamas mokslininkų ir teisės praktikos vertinimas, remiantis pirmosios teorinės dalies aspektais. Išnagrinėjus šiuos teisės sistemos požiūrius bus atliekamas vertinimų apibendrinimas, kuriame bus aptarti panašumai ir skirtumai.
Atliktos analizės ir tyrimai parodė, kad iškelta hipotezė pasitvirtina, elektroninės komunikacijos sekimas darbo vietoje, darbuotojo efektyvumo kontrolės tikslu, pažeidžia asmens teisę į privatumą, šios problemos sprendimui yra būtinas tarpusavio suderinimas ir darbo vidaus tvarkos taisyklių užtikrinimas.
In this Master‘s thesis it is analysed the aspect of person‘s right to privacy in employment relations concerning the control of electronic communications in order to ensure effectiveness of employee. Employees have a right to privacy while being in a workplace, their social needs do not take away their birth-right to privacy. In the context of work, an employer is a person who wants to fulfil his/her needs and interests. Monitoring the workplace and tracing electronic tools of employees as a way to control them is drawing a lot of attention. It is a common challenge for employers to find a way to follow their interests without prejudicing the rights and freedoms of employees. This issue has no balance in regulation. It is a violation of a person‘s right to privacy if an employer is interfering employee’s personal space by tracing or tracking their actions in a workplace. In the new case of the European Court of Human Rights Barbulescu against Romania, the court has admitted that an employer did not violate employee‘s right to privacy by controling them in order to ensure work efficiency. This rule have modified an established practical rule which states that an employer cannot trace an employee‘s efficiency in order to control it, because the collected evidence against an employee is a violation of a person‘s right to privacy. The analysis of these two different positions is one of the main aims of this thesis and it is being evaluated and compared to the position of the legal system of USA concerning the surveillance of electronic communication in a workplace in order to control employee‘s efficiency at work.
The main aim of this Master‘s thesis is to analyse sources of legal science and to compare them in order to determine whether the surveillance of electronic communication in a workplace in order to control the efficiency of work is a violation of a person‘s right to privacy.
In the process of analysing the aim of this thesis, these objectives were raised: to analyse the nature, meaning and the aims of a person‘s right to privacy. To analyse the extent and the structure of a person‘s right to privacy. To analyse and uncover the issue of possibility to harmonize the constitutional person‘s right to privacy and the employer‘s right to control an employee. To distinguish the positions which were formulated in the various countries’ legal practice according to the extent of employees’ right to privacy on the basis of the analysis of scientific sources. To investigate the arguments which support different approaches on the structure of a person‘s right to privacy in a context of employer‘s control. In the end, to examine the arguments which support and deny the hypothesis of the thesis „the surveillance of electronic communications in a workplace in order to control the efficiency is a violation of the right to privacy.“
This thesis consists of two parts in which employee‘s right to privacy and employer‘s right to control are being examined in the context of the positions of the continental legal system and the legal system of USA. In the first, theoretical part of this Master‘s thesis, a person‘s right to privacy, it‘s emergence and regulation is being examined, further a person‘s right to privacy in work relations is being discussed and also the question whether an employee has the same right to privacy as a regular person is being studied. An employer‘s right to control is being investigated and also employer‘s interests which allow them to trace and control employees in a workplace are being discussed. The interests of an employer which state that control is violating a person‘s right to privacy are being distinguished, too. Lastly, the issue in the relation between an employee‘s right to privacy and an employer‘s right to control is being defined.
In the second, practical part of this Master‘s thesis the positions of USA‘s legal system and the continental legal system are being examined. In this part the evaluations of scientists and legal practice will be presented in the basis of aspects of the first, theoretical, part of this thesis. After the analysis of these positions of legal systems the conclusion of evaluations, in which the differences and the similarities will be compared, will be drawn.
The research and examinations have showed that that the hypothesis is confirmed. The surveillance of electronic communications in the workplace to control the efficiency of work is a violation of a person‘s right to privacy. In order to eliminate this problem it is a must for both parties to adapt to each other and to assure the internal regulations. |
