Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34595
Type of publication: master thesis
Field of Science: Informatika / Informatics (N009)
Author(s): Smilgaitis, Paulius
Supervisor: Sujetovienė, Gintarė
Title: Kerpės kaip aplinkos kokybės indikatoriai sąvartynų taršos poveikio aplinkoje
Other Title: Lichens as environmental quality indicators around the solid waste landfill
Extent: 46 p.
Date: 23-May-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Gamtos mokslų fakultetas. Aplinkotyros katedra
Keywords: Sąvartynas;Kerpės;Tarša;Sunkieji metalai;Landfill;Lichens;Pollution;Heavy metals
Abstract: Šio tyrimo tikslas – ištirti Lapių sąvartyno taršos poveikį kerpių – sodinės briedragės Evernia prunastri ir miltuotosios ramalinos Ramalina farinacea užterštumui, išmatuoti gyvybingumo rodiklius –, bendrąjį chlorofilo kiekį, chlorofilo degradaciją, fotosintezės efektyvumą ir streso rodiklius – malono dialdehido koncentracijas, membranų pažeidimus, nustatyti kerpių absorbuotas sunkiųjų metalų koncentracijas, bei nustatyti ribą, nuo kurios sąvartyno sąlygojama tarša nebekelia pavojaus aplinkai. Nustatyta, kad didėjant atstumui nuo sąvartyno, chlorofilo kiekis didėjo tiek E. prunastri, tiek R. farinacea kerpėse. Kontroliniuose šių kerpių mėginiuose buvo nustatytas 2,6 karto didesnis chlorofilo kiekis, nei arčiausiai sąvartyno E. prunastri ir 2,2 karto didesnis chlorofilo kiekis R. farinacea kerpėse (p0,05). Oksidacinio streso rodiklio – malono dialdehido koncentracijos didžiausios abiejose kerpėse buvo prie pat sąvartyno. Tolstant MDA koncentracijos ženkliai sumažėjo – E. prunastri atveju sumažėjo 70 proc., o R. farinacea – 86 proc. Membranų pažeidimų vertės didžiausios taip pat nustatytos prie pat sąvartyno ir tolstant nuo sąvartyno ribos mažėjo. Švariose kontrolinėse kerpėse membranų pažeidimų vertės buvo 62 % mažesnės E. prunastri kerpėse ir 75 % mažesnės R. farinacea kerpėse, negu prie pat sąvartyno buviusių kerpių gniužulų. Sunkiųjų metalų koncentracijos buvo didžiausios taip pat prie pat sąvartyno. Tolstant jos mažėjo. Didžiausi kiekiai nustatyti geležies ir cinko. Kitų SM nustatyta ženkliai mažiau (Cu, Cd, Cr), tačiau, didėjant atstumui nuo sąvartyno, visų SM kiekiai kerpių gniužuluose mažėjo. Atlikus tyrimus nustatyta, kad pavojingiausia zona yra 200 m nuo sąvartyno. Šioje zonoje kerpių gniužulų fiziologiniai rodikliai rodė didžiausią neigiamą poveikį, taip pat buvo daugiausiai slopinama ir fluorescencija. Didžiausios sunkiųjų metalų koncentracijos taip pat nustatytos 200 m nuo sąvartyno ribose. Toliau tarša buvo reikšmingai mažesnė ir fiziologiniai rodikliai buvo ženkliai geresni. Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad sąvartynas oro taršos atžvilgiu eksploatuojamas teisingai ir labai daug žymaus poveikio aplinkos kerpėms nedaro, todėl imtis kokių nors neatidėliotinų priemonių oro taršos mažinimui, nereikia.
The aim of this study is to investigate the impact of landfill air pollutant emissions on transplanted lichens Evernia prunastri and Ramalina farinacea physiological parameters, determine Lapės landfill pollution impact on vitality indicators of lichens - photosynthesis and stress indicators - MDA amount, membrane integrity, the total chlorophyll content and it’s degradation, also heavy metal concentrations absorbed by lichen thalli was assessed, the distance from which the landfill pollutants do not endanger the environment and the hazards caused by landfill was evaluated. It was found that increasing the distances from the landfill, chlorophyll content increased in borh E. prunastri and R. farinacea lichen. In control lichen samples chlorophyll content in E. prunastri was 2.6 times and 2.2 times higher in R. farinacea lichen than at the nearest landfill (p <0.05). Chlorophyll degradation (OD435 / OD415) did not reached dangerous values, and in both lichen cases it was higher than 1, which shows that lichens did not suffer negative effects. However, efficiency of photosynthesis – fluorescence, shows that photosynthesis was suppressed and up to 200 m from the landfill boundary and was significantly lower than in control (p<0.05). In both lichen cases, this ratio was <0.7. Beyond the 200 m from the landfill, the fluorescence ratio normalized. Oxidative stress indicator - malondialdehyde concentration was high in both lichens transplanted close to the landfill. Further from the landfill MDA concentration decreased significantly - E. prunastri decreased by 70 %. and R. farinacea – by 86 % (p<0.05). Damage to membrane integrity was the largest near the landfill, and decreased moving further from the landfill. In the clean control lichen, the membrane damage value was 62 % lower in E. prunastri and 75 % lower in R. farinacea lichen in comparison to the lichens near the landfill. Heavy metal concentrations were highest as well near the landfill. Moving further, it declined. The largest determined heavy metals were iron and zinc. Other quantities of founded metal were significantly lower (Cu, Cd, Cr), but with increasing distance from the landfill, all heawy metals quantities in lichens decreased.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34595
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34595
Appears in Collections:2017 m. (GMF mag.)

Files in This Item:
paulius_smilgaitis_md.pdf1.07 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

124
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

14
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.