Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34592
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Teisė / Law
Author(s): Buinauskas, Edvinas
Title: Ar sutelktinio finansavimo reglamentavimu yra užtikrinamas projekto savininko, investuotojo ir platformos operatoriaus interesų balansas?
Other Title: Whether regulation of crowdfunding ensures balance of interests between project owner, investor and platform operator?
Extent: 46 p.
Date: 2-Jun-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Teisės fakultetas
Keywords: Sutelktinis finansavimas;Investuotojas;Projekto savininkas;Platforma;Crowdfunding;Investor;Project owner;Platform
Abstract: Sutelktinis finansavimas (angl. crowdfunding) yra šių dienų alternatyvus būdas finansuoti įvairius projektus atsisakant arba papildant tradicines finansavimo priemones. Šis finansavimo būdas įrodo, kad yra atverstas naujas puslapis finansų rinkoje. Sutelktiniu finansavimu įprastai buvo naudojamasi norint pritraukti lėšas kūrybai, meniniams pasirodymams, tam tikroms priemonėms įsigyti ar visuomeniniams projektams vystyti. Vis dėlto, šiandieninis sutelktinis finansavimas praplėtė savo veiklos ribas ir vis dažniau yra susijęs su finansine grąža, kuri daro įtaką šios veiklos didesniam rizikingumui ir savaime reikalauja atitinkamo teisinio reglametavimo. Kiekviena valstybė sutelktinį finansavimą interpretuoja skirtingai ir jų požiūris atitinkamai atsispindi valstybės teisės aktuose. Pabrėžtina, kad ne visų valstybių, kuriuose vykdoma sutelktinio finansavimo veikla, teisės leidėjai yra priėmę atitinkamus reglamentavimo aktus, tuo tarpu daugelyje valstybių, turinčių sutelktinio finansavimo nuostatas, šios yra ankstyvajame ir tobulintiname etape. Dėl šios priežasties yra susiduriama su pakankamai daug teisinių problemų. Šiuo magistro darbu siekiama atskleisti projekto savininko, investuotojo ir platformos operatoriaus pareigų ir teisių apimtį sutelktinio finansavimo kontekste bei išsiaiškinti, ar šiandieniniame valstybių reglamentavime yra užtikrinamas sutelktinio finansavimo dalyvių interesų balansas. Šio darbo pirmoji dalis skirta išaiškinti kas yra sutelktinis finansavimas ir kokie šio alternatyvaus finansavimo modeliai vyrauja finansų rinkoje. Taip pat pristatyti sutelktinio finansavimo istorinės ištakas ir raidą, atsižvelgiant į pateiktus skirtingus mokslininkų apibūdinimus, pateikti platesnę mokslinę sutelktinio finansavimo sąvoką. Antroji dalis skirta pristatyti ir išanalizuoti jau egzistuojančią sutelktinio finansavimo teisinę bazę ir su šiuo reglamentavimu susijusias problemas, išskiriant reikalavimus projekto savininkui, platformai ir investuotojui. Šiame skyriuje supažindinama su esamomis Europos Sąjungos direktyvomis, labiausiai išsivysčiusių valstybių narių nacionaliniais aktais bei atnaujintu Jungtinių Amerikos Valstijų reglamentavimu. Paskutinioji dalis skirta išsiaiškinti, ar yra teisinis reglamentavimo balansas tarp projekto savininko, investuotojo ir platformos operatoriaus, yra palyginami skirtingų valstybių reglamentavimo modeliai ir aplinkybės darančios esminę įtaką interesų balanso nebuvimui. Darbo pabaigoje nustatoma, kad tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek Europos Sąjungos atskirose valstybėse narėse teisinių aktų, susijusių su sutelktiniu finansavimu, reglamentavimas pakankamai skiriasi, tačiau darytina išvada, kad nei vienoje valstybėje nėra užtikrinamas sutelktinio finansavimo dalyvių interesų balansas pilna apimtimi. Kai kurios valstybės laikosi pernelyg liberalaus požiūrio leidžiant projekto savininkui ar platformai atitikti mažesnės apimties reikalavimus, taip tinkamai neužtikrinant investuotojų interesų apsaugos. Tuo tarpu daugelyje valstybių, priešingai, taikomi pernelyg griežti apribojimus projekto vystytojams ar platformoms, tokiu būdu užkertant smulkiojo ir vidutinio verslo vystymasį naudojantis sutelktinio finansavimo “instrumentu“. Taigi, nei vienas iš aukščiau išvardintų reglamentavimo būdų neužtikrina visų dalyvių interesų balanso. Apibendrinant, galima teigti, kad kiekviena valstybė turėtų reglamentuoti šią finansavimo formą apsaugant investuotojus tiek, kiek tai nepakenkia ir nenustato pernelyg didelių sąnaudų projekto savininkams ar platformoms.
Nowadays, crowdfunding is the alternative way to finance different projects refusing or adding the traditional financing instruments. This financial method proves that humanity has turned a new page in the history of the financial market. In general, crowdfunding is used to attract the funds of the craftsmanship, art performances, to purchase certain measures, and to develop public projects. However, today‘s crowdfunding extends practice boundaries and increasingly is related to financial return, which influences the increase of the risk exposure, and naturally, requires adequate legal regulation. Each country differently interprets the crowdfunding and their attitude respectively reflects the country‘s legal acts. It is emphasized that not every country, in which executes the crowdfunding, legislation publishers adopt the corresponding regulation acts. Meanwhile, many countries which have the provisions of crowdfunding which are at the earliest stage and have to be improved. The aim of this Master thesis is to disclose the extent of right and duty of the owner of the project, investor, and the platform operator in the crowdfunding context. Besides, this thesis wants to find out whereas nowadays the country‘s regulations ensure the interests balance in crowdfunding between the participants. The first part of this paper is dedicated to explain what the crowdfunding is and what are the alternatives to this financial model in the financial market. Also, to introduce the historical origins and development of the crowdfunding concerning the different academic descriptions. Moreover, to present broader academic definition of the term crowdfunding. The second part presents and analyzes already existed legal bases of the crowdfunding and problems which are related to this regulation. Thus, this section excludes the requirements of the owner of the project, platform and to the investor. This section introduces the directives and regulations which exist in the European Union, and in the most developed countries including the United States. The last part is dedicated to analyze whether the balance of the legal regulation exists between the owner of the project, investor, and the platform‘s operator. Besides, there is a comparison of the regulation models in the different countries and the environment which makes a primary influence on the absence of the interests balance. At the end of this paper is determined that in the United States and the different European countries the regulation of crowdfunding sufficiently differs. However, the conclusion can be made that in any country there is no interests‘ balance of the croundfunding between the participant countries by the complete scope. Some countries maintain overmuch liberal approach is permitting the owner of the project or to the platform to perform less amount of requirements, thus, those countries do not ensure the balance security to the investors. Meanwhile, many countries in contrary apply too strict limitations to the project‘s developers or the platform. As a result of this, those countries preclude the development of small and medium enterprise using financial instruments. Thus, any of above enumerated regulations do not ensure the interests‘ balance of any participant. To conclude, it can be said that each country would have to regulate this kind of financing to secure the investors in so far as it does not do harm or does not establish high expenses to the owner of the project or platform.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34592
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34592
Appears in Collections:2017 m. (TF mag.)

Files in This Item:
edvinas_buinauskas_md.pdf846 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show full item record

Page view(s)

120
checked on Nov 5, 2019

Download(s)

20
checked on Nov 5, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.