| Abstract: | Dėl globalizacijos proceso ir spartaus technologijų vystymosi šiandieniniame nuolat kintančiame žinių pasaulyje mokymasis tampa vis svarbesniu šiuolaikiniam žmogui. Mokyklinis amžius yra tas laikas, kai pagrindine asmens veikla bei pareiga tampa mokymasis, o jo mokymosi pasiekimų kokybė - vienu svarbiausių ugdymo uždavinių. XXI a. antrajame dešimtmetyje bendrojo ugdymo mokyklose mokosi Z kartos mokiniai, pasižymintys ypatingu santykiu su technologijomis bei aukštu aktyvumu, tačiau jie noriai užsiima tik patinkančia veikla. Tai yra pagrindinė problema, su kuria susiduria pedagogas – kaip suformuluoti tokį klausimą, į kurį paauglys noriai atsakinėtų, ar pateikti užduotį, kurią jam nebūtų nuobodu atlikti. Šiuolaikinėje visuomenėje dėmesio išlaikymo trukmė dėl socialinės medijos daromos įtakos tampa vis trumpesne, todėl poreikis motyvuoti – dar didesniu.
Taip pat pastebima, jog mažiausia motyvacija mokytis pasižymi paaugliai. Pedagogai ir šiuolaikiniai paaugliai, priklauso skirtingoms kartoms, todėl sunku vieniems kitus suprasti, jiems sunku bendrauti sėkmingai, nes jie mąsto skirtingai. Keliami du probleminiai klausimai: kaip sustiprinti moksleivių motyvaciją mokytis ir kokie mokymosi motyvacijos stiprinimo būdai yra naudojami viduriniojoje paauglystėje? Šio tyrimo objektas – mokymosi motyvacijos stiprinimas viduriniojoje paauglystėje. Darbo autorė siekia išsiaiškinti, kokie mokymosi motyvacijos stiprinimo būdai yra naudojami viduriniojoje paauglystėje (tikslas). Tyrimo uždaviniai: 1. Aprašyti viduriniosios paauglystės laikotarpio ypatumus; 2. Nusakyti išorinės ir vidinės mokymosi motyvacijos pagrindinius skirtumus; 3. Apibrėžti motyvuoto ir nemotyvuoto mokinio elgesio pamokos metu pagrindinius kriterijus; 4. Išskirti pedagogų naudojamus mokymosi motyvacijos stiprinimo būdus, akcentuojant darbą su 15–17 metų amžiaus paaugliais.
Tyrimo tikslui pasiekti buvo atliktas kokybinis tyrimas, remiantis interpretuojamąja – konstruktyvistine ontologija ir subjektyvistine epistemologijos pozicija. Tyrime dalyvavo 15–17 metų amžiaus moksleiviai (22 devintokai ir 16 dešimtokų) bei 18 pedagogų, dirbančių su šio amžiaus paaugliais. Tyrimu atskleista, kad pedagogų pamokos metu naudojami paauglių (15–17 m.) mokymosi motyvacijos stiprinimo būdai yra: 1) Mokinių pažinimas, poreikių išsiaiškinimas bei atsižvelgimas į juos; 2) Mokymosi prasmingumo pristatymas, sudominimas, naudos suteikimas; 3) Pasitikėjimo savimi bei atsakomybės jausmo stiprinimas; 4) Korekcinio grįžtamojo ryšio, padedančio pažinti patiems save bei numatyti savo tobulėjimo galimybes, suteikimas.
Due to globalization and the rapid development of technology in today's constantly evolving world, learning is becoming increasingly important in modern society. School age is the time when learning becomes one of the main activity and duty for the person and the quality of their learning achievements is the most important tasks of education. In the second decade of the twenty-first century in general education schools teach Z Generation students, who are capable of using technologies and has high activity. However, students only want to engage in activities that they enjoy. This is the key problem, that the teachers face – how to formulate a question, that the teenager wanted to answer it or how to give a task, which would not be boring for him. Therefore, in today’s society, young adult’s attention dwell time, because of the social media is only becoming shorter, so the need to motivate the student during the lesson becomes more important.
It is also noted that the lowest motivation to learn has teenagers. Educators and teenagers belongs to different generations, so it is quite difficult to understand each other, they cannot communicate successfully because they think in different ways. There are two problem questions: how to enhance student’s motivation to learn and which learning motivation-building techniques are used in middle adolescence? Research object – enhancing learning motivation in middle adolescence. Research goal – to find out which learning motivation-building techniques are used in middle adolescence. Research objectives: 1. To describe the peculiarities of middle adolescence; 2. To define the major differences among external and internal motivation; 3. To define the main criteria of motivated and unmotivated student behaviour in the classroom; 4. To distinguish enhancing learning motivation used by educators, with emphasis on working with 15-17 years of age teenagers.
To achieve the research goal, there has been conducted a qualitative research. There were used the interpretative constructive ontology and the subjective epistemology. The study included 15-17 years old students (22 ninth graders and 16 tenth graders) and 18 educators working with teenagers of this age. The research has shown that ways of enhancing teenagers (15-17 years old) learning motivation used by educators during the lessons are: 1) knowing the students, finding out their needs and taking account of them; 2) presenting the meaningfulness of learning, engagement, conferring a benefit; 3) enhancement of self-confidence and sense of responsibility; 3) granting corrective feedback to know themselves better and to provide for their own development opportunities. |
