Comparing professional self-confidence: opinions of Lithuanian, Ukrainian and Finnish teachers

Abstract

Research issue: possible differences between Lithuanian, Ukrainian and Finnish teachers’ professional self-confidence. Research questions: 1. What is the structure of teacher’s professional self-confidence? 2. How do the components of teacher’s professional self-confidence correlate? 3. Is there a significant difference between Lithuanian, Ukrainian and Finnish teachers’ perceptions of professional self-esteem? 4. Is there a significant difference between Lithuanian, Ukrainian and Finnish teachers’ perceptions of professional self-efficacy? 5. Is there a significant difference between Lithuanian, Ukrainian and Finnish teachers’ perceptions of collective efficacy? 6. Is there a relation between teachers’ gender, age, experience rate and the components of teachers’ professional self-confidence? Research object: the professional self-confidence of teachers. Research aim: to analyze and describe the concept of teacher’s professional self-confidence, measure and compare the average degrees of its components for Lithuanian, Ukrainian and Finnish teachers. Results: current study reports findings about quantitative investigation of the opinions of Lithuanian, Ukrainian and Finnish teachers’ about their perceived professional self-confidence with a sample of 393 practicing teachers. Teachers’ self-esteem, self- and collective efficacy were examined as components of teachers’ professional self-confidence and statistically significant correlations between them were defined. The results indicated that Finnish teachers have a significantly higher level of professional self-esteem, while Lithuanian teachers indicated lower level, and Ukrainian – the lowest. There is no significant difference between self- and collective efficacy of Lithuanian and Finnish teachers, while Ukrainian teachers scored significantly lower. Hence, Finnish teachers have comparatively the highest level of professional self-confidence, while Lithuanian teachers have an average level, and Ukrainian teachers have the lowest. The components of professional self-confidence’ are highly dependent on teachers’ age and experience rates. The female teachers are less certain about their professional self-esteem than male teachers.

Tyrimo problema – galimi skirtumai tarp Lietuvos, Suomijos ir Ukrainos mokytojų profesinio pasitikėjimo savimi lygmenyje. Tyrimo klausimai: 1. Kokia mokytojų profesinio pasitikėjimo savimi struktūra? 2. Kokį tarpusavio ryšį turi mokytojų profesinio pasitikėjimo savimi komponentai? 3. Ar yra reikšmingas skirtumas tarp Lietuvos, Ukrainos ir Suomijos mokytojų profesinės savivertės suvokimo? 4. Ar yra reikšmingas skirtumas tarp Lietuvos, Ukrainos ir Suomijos mokytojų profesinio savęs efektyvumo suvokimo? 5. Ar yra reikšmingas skirtumas tarp Lietuvos, Ukrainos ir Suomijos mokytojų profesinio kolektyvinio efektyvumo suvokimo? 6. Ar yra ryšys tarp mokytojų amžiaus, patirties, lyties ir mokytojų profesinio pasitikėjimo savimi komponentų? Tyrimo objektas – mokytojų profesinis pasitikėjimas savimi. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ir aprašyti mokytojų profesinio pasitikėjimo savimi koncepciją, apskaičiuoti ir palyginti šių komponentų statistinį vidurkį Lietuvos, Ukrainos ir Suomijos mokytojų atveju. Rezultatai: kiekybinio tyrimo duomenys atskleidė Lietuvos, Ukrainos ir Suomijos mokytojų nuomones apie jų profesinio pasitikėjimo savimi suvokimą; tyrimo imtis yra 393 tyrime dalyvavę mokytojai. Mokytojų savigarba ir savo bei kolektyvinis efektyvumas buvo nustatyti kaip mokytojų profesinio pasitikėjimo savimi komponentai ir statiškai reikšminga koreliacija tarp jų buvo rasta. Rezultatai parodė, kad Suomijos mokytojai turi ženkliai aukštesnį lygį profesinės savivertės, kuomet Lietuvos mokytojai turi žemesnį lygį, o Ukrainos mokytojai patį žemiausią savivertės lygį. Tyrime nebuvo nustatytas reikšmingas skirtumas tarp savo ir kolektyvinio efektyvumo lyginant Lietuvos ir Suomijos mokytojus, tačiau Ukrainos mokytojų atveju šis rodiklis buvo ženkliai žemesnis. Taigi Suomijos mokytojai turi aukščiausią, Lietuvos mokytojai vidutinį, o Ukrainos mokytojai žemiausią profesinio pasitikėjimo savimi lygį. Profesinio pasitikėjimo savimi komponentai priklauso nuo mokytojų amžiaus bei darbinės patirties, kurių rodikliai keičiasi augant darbinei patirčiai. Mokytojų moterų savivertės rodiklis yra ženkliai žemesnis nei mokytojų vyrų.