| Abstract: | Aplinkos apsauga – tai teisės aktuose reglamentuotų priemonių sistema, skirta palaikyti tarpusavio ryšiui tarp asmenų (fizinių ir juridinių) veiklos ir aplinkos, padedanti apsaugoti gamtą nuo kenksmingo poveikio bei padedanti teisingai naudoti ir proporcingai atkurti gamtos išteklius (gamtos elementus). Siekiant įgyvendinti tinkamą sistemos veikimą ir jos iškeltus tikslus, asmenims, už jų nusikalstamų veikų aplinkai pobūdį, pavojingumo laipsnį ir sukeliamus padarinius, yra įtvirtintos baudžiamoji ir administracinės atsakomybės, kurios įgyvendinamos kartu su materialine atsakomybe, įpareigojančia asmenis atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą aplinkai, jos elementams, gamtos ištekliams. Tam, kad būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė, turi būti nustatyti baudžiamojo kodekso atitinkamo straipsnio dispozicijoje nurodytos uždraustos veikos požymiai. Jų nesant – taikoma administracinė atsakomybė.
Aplinkos apsaugos svarba yra nekvestionuotina, todėl nenuostabu, kad siekiant atgrasyti asmenis nuo nusikalstamų veikų šioje srityje darymo, įvertinus tai, kad padarytos žalos pobūdis priskiriamas ir neapsiriboja tik vienoje valstybėje (oro tarša, šiltnamio efektas ir pan.), Europos Sąjunga priėmė direktyvą, kuria įpareigojo valstybes nares nacionalinėje baudžiamojoje teisėje įtvirtinti griežtesnę atsakomybę už direktyvoje nurodytas kaip pavojingas, sukeliančias didelę žalą aplinkai, nusikalstamas veikas. Valstybių narių, tame tarpe Lenkijos, Vokietijos bei Lietuvos baudžiamuosiuose kodeksuose yra įtvirtinti atskiri skyriai, skirti nusikaltimams aplinkai ir kuriuose įtvirtintos nusikalstamos veikos, įtakojus minėtai direktyvai, savo pobūdžiu iš esmės panašios. Visose šiose šalyse už nusikaltimus aplinkai įtvirtinta ir administracinė atsakomybė. Esminis skirtumas – Lietuva vienintelė, kuri šioje srityje yra įtvirtinusi baudžiamąją atsakomybę Juridiniams asmenis. Šioje srityje tarp Lietuvos ir Lenkijos su Vokietija yra priešprieša, kadangi jos įtvirtinusios baudžiamąją atsakomybę juridinio asmens atstovui, o juridiniam asmeniui – tik administracinę. Tačiau Lietuvoje nuo praėjusių metų pabaigos Juridiniams asmenims įtvirtinta jau ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė (Aplinkos apsaugos įstatyme).
Lietuvoje esminis baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už nusikalstamas veikas aplinkai ir gamtos ištekliams taikymo atribojimas yra nusikalstamos veikos padariniai ir jų dydis. BK 270 straipsnyje yra įtvirtinti du esminiai kriterijai – dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusi grėsmė didelei žalai kilti ir kilusi didelė žala. Vis tik išanalizavus Lietuvos teismų praktiką pastebėta, jog šie kriterijai nėra pakankamai konkretizuoti ir apibrėžti, todėl neaiškūs, dėl ko nepagrįstai asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn.
Environment protection - is the system of measures regulated by law with the purpose to support correlation between the activity of a person (natural or legal) and environment, while protecting environment from harmful effects, ensuring the correct use and proportionate restoration of natural resources (natural elements). In order to achieve the proper functioning of the system and its objectives, the criminal and administrative responsibility is being applied to a person depending on the character of his criminal act, severity and the environmental damage caused by it. Criminal and administrative responsibility is implemented in conjunction with material responsibility, requiring the repay of the damage to environment (its elements, natural resources) caused by that criminal act. In order to be subject to criminal liability certain criteria imposed in the disposition of the Article of Criminal code must be met. Otherwise administrational responsibility is being applied.
The importance of environmental protection is unquestionable, therefore it is not surprising that in order to discourage people from criminal behaviour in the field and having in mind that the damage to environment is not limited to one country ( e.g. air pollution, greenhouse effect), The European Union adopted a directive with the purpose to oblige Member States to adopt national criminal laws that would establish a stricter liability for the dangerous criminal acts which cause significant environmental damage and which are specified in the directive. In the criminal codes of the Member States such as Poland, Germany and Lithuania there are separate sections dedicated to regulate the environmental crime and they contain the offenses, influenced by those directives and essentially similar to them. In all these countries the administrative responsibility for environmental offences is established as well. The main difference between these countries and Lithuania is that Lithuania is the only one where the criminal responsibility of a legal person is also established. Therefore there exist a conflict between Lithuanian and Polish, German laws, which establishes criminal responsibility of legal person’s representative meanwhile the legal person itself is only responsible by Administrative Code. However, since the last year legal persons in Lithuania are also responsible by administrative law (specifically by Law on Environmental protection).
The aim of this paper is to examine whether criteria established by the laws with the purpose to define criminal and administrative responsibility for environmental damage are sufficient to differ these two sorts of responsibilities. The author of this paper analyzes scientific literature, legislation and case-law.
The object of this paper - is the legal framework of criminal and administrative responsibility, legal doctrine on the subject and case-law.
Hypothesis - the criteria that are supposed to enable to differ criminal responsibility from administrative responsibility for environmental damage are not sufficient to achieve that purpose.
Hypothesis was confirmed. In Lithuania the essential factor which separates criminal and administrative responsibility for the forbidden acts to environment is the consequences of the these acts and their size. The Article 270 of the Criminal Code establishes two essential criteria - the threat to cause serious damage to environment and serious damage if it already exists. However, the analysis of the Lithuanian case law shows that these criteria are not specified and defined enough therefore unclear and may lead to wrong prosecution. |
