China’s alternative to intnernational system of 2010s

Abstract

Master thesis presents an analysis of China’s revisionism in international system of 2010s. The object of this research is the international system of 2010s and China’s assumptions to change it. The goal is to analyze the international system of 2010s and China’s assumptions to change the system. To reach the goal, the following tasks are formulated: to examine neorealism conception of international system and neoclassical realism conception of state’s foreign policy formation factors; to analyze a structure of international system of 2010s; to examine assumptions for China’s revisionism; to analyze China’s official approach to international system of 2010s; to analyze China’s revisionism in international system of 2010s. Descriptive, analytic, document analysis, statistical data analysis and comparative research methods are used in the research. Neorealism highlights importance of international system’s structure within anarchic system. States are unable to control the structure, but they are able to affect it by changing their share of global distribution of capabilities, therefore here arises the importance of power. With appropriate amount of power states can affect system’s structure by changing the system’s polarity model. Thus, in order to change an international system China has to alter system’s balance of power. China’s revisionism is highly determined by state’s historical legacy of being a primary state in the international system. An analysis of China’s official approach reveals that China is not interested in looking for an alternative international system, instead China is determined to change international system based on its own interests. China is determined to change international system of 2010s, but since China is only capable to compete with U.S. in the economic field, consequently China’s revisionism mostly occurs in the economic sphere. China’s economic initiatives are expanding state’s capabilities and influence within Asia region in expense of U.S. However, China’s revisionism is soft in its type and well-calculated, because a direct revisionism could provoke a military clash with United States and China is not capable of fighting U.S. at this point. Therefore, China is slowly changing international system of 2010s and its role within with a help of state’s growing capabilities.

Magistro baigiamasis darbas nagrinėja Kinijos revizionizmą 21 amžiaus antrojo dešimtmečio tarptautinėje sistemoje. Tyrimo objektas yra 21 amžiaus antrojo dešimtmečio tarptautinėje sistema ir Kinijos prielaidos ją pakeisti. Tyrimo tikslas yra išanalizuoti 21 amžiaus antrojo dešimtmečio tarptautinėje sistemą ir Kinijos prielaidas ją pakeisti. Siekiant įgyvendinti tyrimo tikslą yra suformuluoti šie uždaviniai: išanalizuoti neorealizmo teorijos tarptautinės sistemos ir revizionizmo sampratą bei neoklasikinio realizmo užsienio politikos formjuonačiųjų veiksnių sampratą; ištirti 21 amžiaus antrojo dešimtmečio tarptautinės sistemos struktūrą; išanalizuoti Kinijos revizionizmo prielaidas; ištirti Kinijos oficialų požiūrį į 21 amžiaus antrojo dešimtmečio tarptautinę sistemą; išanalizuoti Kinijos revizionizmą 21 amžiaus antrojo dešimtmečio tarptautinėje sistemoje. Magistro baigiamąjame darbe naudojami šie metodai: aprašomasis, analitinis, dokumentų analizės, statistinių duomenų analizės ir lyginamasis metodai. Atlikus tyrimą paaiškėja, kad galios siekis yra natūralus kiekvienai valstybei norint užsitikrinti savo išlikimą. Galios siekis taip pat yra būdingas ir revizionistinėms valstybėms, mat tarptautinę sistemą galima pakeisti tik keičiant sistemos poliškumą, kurį galima pakeisti tik persvėrus galios balansą. Kinijai norint pakeisti tarpautinę sistemą būtina įgauti pakankamai galios ir taip pakeisti sistemos poliškumo modelį. Nors Kinija yra viena sparčiausiai augančių didžiosios galios valstybių, JAV Kiniją smarkiai lenkia savo karine galia. Kinija yra smarkiai motyvuota pakeisti tarptautinę sistemą dėl savo istorinės atminties, kuri Kinijoje formuoja valstybės strateginę kultūrą. Kinijos oficialaus požiūrio analizė atskleidžia, jog Kinija nesiekia kurti alternatyvos 21 amžiaus antrojo dešimtmečio tarptautinei sistemai, tačiau siekia ją įtakoti pagal savo interesus. Kinijos revizionizmas labiausiai pasireiškia ekonominiame lygmenyje, kur Kinija sparčiai imasi iniciatyvos kurdama naujus ekonominius projektus ir taip keisdama savo vaidmenį tarptautinėje sistemoje, kartu keisdama visą tarptautinę sistemą.