Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34561
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Menotyra / Art criticism
Author(s): Nenortaitė, Justina
Title: XIX a. pab.–XX a. I p. žydų nekilnojamas paveldas / palikimas Kauno mieste: sampratos ir panaudos problematika
Other Title: The heritage/legacy of Jewish immovable property in the city of Kaunas dating from the late 19th century to the first half of the 20th century: issues of conception and usage
Extent: 120 p.
Date: 24-May-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Menų fakultetas. Menotyros katedra
Keywords: Žydai;Paveldas;Sinagoga;Kaunas;Bendruomenės;Heritage;Synagogue;Community;Jews
Abstract: XIX–XX a. pirmoje pusėje judėjų bendruomenės, jų religinio gyvenimo tvarką atitinkantys pastatai ir sinagogos buvo savaime suprantamais Lietuvos miestų ar miestelių architektūrinės bei sociokultūrinės panoramos elementais. Ypač gausus tarpukario Lietuvos Respublikos Kauno žydų bendruomenės palikimas/paveldas. Po II Pasaulinio karo dėl genocido Lietuvos žydų bendruomenė sunyko. Didelis kiekis žydų disponuoto nekilnojamo turto liko be šeimininkų. Ilgainiui žydųnekilnojamas turtas pritaikytas naujoms reikmėms, kiek sudėtingiau sprendėsi tik sinagogų panaudos klausimas. Šio darbo objektas - Kauno žydams priklausę sakralinės ir nesakralinės paskirties pastatai (sinagogos, maldos namai, gyvenamieji namai, įstaigos, komerciniai ir pramoniniai pastatai), jų fizinė ir paveldosauginė būklė, visuomenės žinios apie žydų palikimą/paveldą Kaune; atskiras dėmesys skiriamas apleistam Kauno žydų nekilnojamam paveldui. Terminas apleisti šiame darbe taikomas nenaudojamiems, prastos fizinės būklės, jokiai kitai funkcijai iki 2016 m. pabaigos nepritaikytiems pastatams. Darbo tikslas: identifikuoti, susisteminti XIX a. pab. – XX a. I pusės žydų nekilnojamą paveldą/palikimą Kauno mieste, išskiriant dabartinę jo būklę, panaudą bei paveldosauginę būklę; aptarti visuomenės nuostatas šio paveldo/palikimo atžvilgiu ir jo panaudos klausimais. Tikslui įgyvendinti buvo suformuoti uždaviniai: pateikti pagrindinius žydų bendruomenės istorijos faktus; identifikuoti atskirose Kauno teritorijose XIX a. pab. – XX a. I pusės žydams priklausius pastatus, išskiriant apleistus; aptarti Kauno miesto bendruomenių sėkmingus žydų paveldo panaudos atvejus, nustatyti santykį su žydų paveldu mieste pasitelkiant sociologinius tyrimas; sudaryti Kauno žydų palikimą populiarinantį turistinį maršrutą. Atlikus tyrimą buvo įvardintos 27 sinagogos (iš jų 10 išlikę) ir 135 nesakralinės paskirties objektai. Dauguma pastatų priklauso Naujamiesčio ir Senamiesčio valstybės saugomai teritorijai. Nustatyta, kad objekto fizinė būklė tiesiogiai nepriklauso nuo jo paveldosauginės būklės. Ją daugiau lemia objekto praktinės, komercinės, reprezentacinės vertės. Darbo tyrimo metu sukurtas Kauno žydų palikimo žemėlapis papildo jau sudarytą turistinį žemėlapį „The Litvac Landscape“ ir tuo pačiu parodo žydų nekilnojamo turto sklaidą tarpukariniame Kaune. Mieste esančios bendruomenės nemažai prisideda prie to, kad šalia esantis paveldas nebūtų užmirštas, vykdomi projektai, iniciatyvos, tačiau darbe atlikta apklausa parodė, kad to nepakanka. Būtent atskirų bendruomenių noras išsaugoti ir skleisti žinią apie šalia esantį paveldą yra esminis dalykas norint jį išsaugoti, populiarinti. Į paveldą reiktų žiūrėti kaip į dabarties ir ateities išteklius, kuriuos reiktų tinkamai išnaudoti.
During the 19th and the first half of the 20th centuries, Jewish communities and the buildings and synagogues that corresponded to their religious life were integral elements of the architectural and sociocultural panorama of Lithuania’s cities and towns. The heritage/legacy of the Jewish community of Kaunas from the interwar period of the Republic of Lithuania is especially rich. Because of the genocide carried out during the Second World War, the Jewish community throughout Lithuania became a shadow of its former self. A large amount of the Jewish-owned immovable property was left ownerless. As time passed, the formerly Jewish-owned immovable property was adapted for new uses, and only the question of how to use synagogues was somewhat more difficult to solve. The subject of this thesis is the immovable property, including religious and non-religious buildings, which had belonged to the Jews of Kaunas (synagogues, houses of worship, residential houses, offices, commercial and industrial buildings), the physical condition of such property as well as its status in terms of heritage protection, the public knowledge of the Jewish heritage/legacy in Kaunas; particular attention is paid to the neglected immovable heritage of the Jews of Kaunas. The term neglected in this thesis is applied to unused buildings in poor physical condition, not adapted for any other function as of the end of 2016. The purpose of the thesis is to identify and systematise the heritage/legacy of Jewish immovable property in the city of Kaunas dating from the late 19th century to the first half of the 20th century, particularly discerning its current usage and physical condition as well as its status in terms of heritage protection; to discuss the public’s attitudes with regards to this heritage/legacy and questions of its use. In order to achieve the purpose, the following tasks were formulated: to present the main historical facts regarding the Jewish community; to identify the buildings that had belonged to the Jews in separate areas of Kaunas from the end of the 19th century to the first half of the 20th century, marking separately the neglected buildings; to discuss successful cases of use of the Jewish heritage by communities of the city of Kaunas, to identify the relationship with the Jewish heritage in the city by making use of sociological surveys; to create a tourist route popularising the legacy of the Jews of Kaunas. Having performed research, 27 synagogues (of which 10 remain) and 135 non-religious buildings were identified. Most of the buildings are part of the state-protected territory of New Town (Naujamiestis) and Old Town (Senamiestis). It was determined that a building’s physical condition does not depend directly on its status in terms of heritage protection. A building’s physical condition is influenced more by its practical, commercial and/or image value. The map of the legacy of the Jews of Kaunas that was created during the research for this thesis supplements the existing tourist map, „The Litvak Landscape“, and also shows the extent of Jewish-owned immovable property in interwar Kaunas. The city’s communities contribute greatly to ensuring that local heritage is not forgotten, for example, through projects and initiatives, but the survey performed as part of this thesis demonstrated that such efforts are insufficient. It is precisely the willingness of communities to preserve and publicise the local heritage that is the key to preserving and popularising it. Heritage should be seen as a present-day and future resource, which must be used appropriately.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34561
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34561
Appears in Collections:2017 m. (MF mag.)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

130
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

28
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.