| Abstract: | Magistro darbe neformaliojo vaikų ugdymo veikla analizuojama Lietuvos žydų tautinės mažumos kontekste, siekiant užtikrinti neformaliojo ugdymo veiklos kokybę bei įvairumą. Pagrindinė darbe nagrinėjama problema yra neformaliojo ugdymo Lietuvos žydų bendruomenės regionuose veiklos, kiek efektyvios ar kokybiškos yra tos neformaliojo ugdymo veiklos bei veiksniai trukdantys sudaryti sąlygas žydų vaikams per neformalųjį ugdymąsi puoselėti tautinį tapatumą.
Tyrimo aktualumą lemia tai, kad Lietuvos žydų neformalusis ugdymas kaip tautinio tapatumo puoselėjimo elementas nėra tirtas. Todėl natūraliai kyla klausimas kaip Lietuvos žydų bendruomenės neformaliojo ugdymo veiklos skatina žydų vaikų tautinio tapatumo tapsmą?
Tyrimo objektas – Lietuvos žydų bendruomenės vaikų tautinio tapatumo skatinimas neformaliojo ugdymo veiklose.
Tyrimo tikslas – nustatyti, kokios Lietuvos žydų bendruomenės neformaliojo ugdymo veiklos skatina žydų vaikų tautinio tapatumo tapsmą.
Tyrimo išvados. Tik per žydų „kultūros“ prizmę mokymo procesas tampa žydišku tada kai jis remiasi žydiškomis vertybėmis. Kada dalyvis savyje suranda vertybes, kurias tradiciškai gerbė žydai – ar tai būtų etinės (tikun oliam – pasaulio kūrimas, cidoka – auka, parama), kultūrinės (kalbos mokėjimas), ar politinės (Izraelio palaikymas) vertybės.
Nustatyta, kad Lietuvos žydų bendruomenės neformaliojo ugdymo veiklos praturtina šeimos tautinio tapatumo ugdymo veiklas, jų tapatumo tapsmą per „Sekmadienines mokyklas“, „žiemos–vasaros – tarptautines stovyklas“, kuriose akcentuojamas šabato sutikimas ir išleidimas – Havdala, tradicinių žydų švenčių šventimas.
Vykdant neformaliojo ugdymo veiklą žydų bendruomenėje trūksta skaidrumo, nes madrikh’ai atrenkami neaiškiais prioritetais, neturintys pakankamai kompetentingumo, žinių, kurios būtų grindžiamos žydų vertybėmis, būtų savarankiškas pasirenkant tinkamus metodus ir formas pagal vaikų amžiaus grupes ir turėtų pakankamai atsakomybės už perteikiamų žinių teisingumą.
Vykdomuose užsiėmimuose neliko pagrindinės žydiškos sudedamosios – neliko istorijos, tradicijų ir nueita lengviausiu – pasilinksminimo keliu. Lietuvos žydų bendruomenės regionuose vaikams nėra organizuojamos šventės, kuriose būtų žydiškoji dvasia.
In this Master Thesis non-formal education activities are analysed in the context Lithuanian Jewish national minority in order to ensure quality and diversity of non-formal education activities. The main problem discussed in this paper is the activities of non-formal education in Lithuanian Jewish communities in regions; and how effective and qualitative those non-formal education activities and factors preventing creating conditions to cherish national identity among Jewish children through non-formal education are.
The relevance of the research is determined by the fact that non-formal education Lithuanian Jewish has never been studied as nurturance element of national identity. Therefore, a natural question arises: how non-formal education activities of Lithuanian Jewish community promote emergence of Jewish children’s national identity?
Object of the research: Promotion of national identity of Lithuanian Jewish community in non-formal education activities.
Aim of the research: to identify which non-formal education activities of Lithuanian Jewish community promote emergence of national identity in Jewish children.
Conclusions of the research. The teaching process becomes Jewish teaching process only through a “prism” of Jewish culture when it is based on Jewish values. A participant finds values that were traditionally respected by Jewish, whether it is ethnic (tikkun olam – world creation, cidoka – donation), cultural (language knowledge), or political (Israel support) values. It has been identified that Lithuanian Jewish community non-formal education activities enrich family national identity education activities, their identity emergence through Sunday schools, winter and summer international camps which focus on Shabbat beginning and end, i.e. Habdalah, and also celebration of traditional Jewish festivals. There is lack of transparency when implementing non-formal education activity in a Jewish community, because madrichs are chosen by ambiguous criteria, they do not have enough competence, knowledge that were based on Jewish values, who would be independent in choosing appropriate methods and forms according to their children age groups and would have enough responsibility for provision of correct information. No festival is organised for Lithuanian Jewish community children in regions where there would be a Jewish spirit. There is no main Jewish component in the activities being implemented, i.e. no history or traditions, but only the easiest way – only entertainment is left. |
