Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34550
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Menotyra / Art criticism
Author(s): Šešelgytė, Kotryna
Title: Japonijos ir Lietuvos teatro kultūrų ryšiai po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo
Other Title: Lithuanian and Japanese theatre culture relations after restoration of independence of Lithuania
Extent: 76 p.
Date: 24-May-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Menų fakultetas. Teatrologijos katedra
Keywords: Teatras;Japonija;Tarpkultūrinis bendradarbiavimas;Susipynimas;Theatre;Japan;Intercultural communication;Interweaving
Abstract: Darbo objektas – 1990–2015 m. įvykę Lietuvos ir Japonijos teatro kultūrų kontaktai, kūrybinis bendradarbiavimas ir kultūriniai mainai. Darbo iškeltas tikslas – išanalizuoti nuo Nepriklausomybės atgavimo užsimezgusius Lietuvos ir Japonijos teatro kultūros ryšius ir nustatyti tarpusavio įtakos mastą. Uždaviniai – rekonstruoti tiriamuoju laikotarpiu įvykusią Lietuvos ir Japonijos teatro kultūros kontaktų chronologiją; atskleisti prielaidas, lėmusias šalių teatrinį bendradarbiavimą; nustatyti Lietuvos ir Japonijos teatro kultūrų tarpusavio ryšių tipus; nustatyti Lietuvos ir Japonijos teatro kultūros apykaitos reikšmę. Naudojami metodai: istorinis bei aprašomasis analitinis. Čia klasifikuojami ryšių tipai: tiesioginis perkėlimas, tiesioginė įtaka, performatyvūs, tekstologiniai ir netiesioginės įtakos ryšiai, remiantis Paulo Allaino pasiūlytu tarptautinės kultūros komunikacijos tipizavimo metodu. Darbe remiantis orientalizmo, kultūrų susipynimo ir kitomis sąvokomis siekta įvertinti Lietuvos ir Japonijos teatro kultūrų tarpusavio įtakos laipsnį. Siekiama pristatyti kiekvieną japonų ir lietuvių scenos meno reiškinį ir juos detaliai išanalizuoti bei susisteminti. Pateikiamos išvados apie Lietuvos ir Japonijos teatrinį bendradarbiavimą pagal išskirtus ryšio tipus. Japonijos teatro kultūros tiesioginio perkėlimo ryšio tipo Lietuvoje nėra. Tiesioginės įtakos ryšių atsiranda, šie nesudaro bendros sistemos, išsimėtę visu laikotarpiu nuo 1990-ųjų iki 2016 metų. Jų įtaka ir veikimas yra individualus. Tekstinio ryšio tipui priskirtų atvejų nėra daug. Atvejai yra pavieniai ir nesudarantys bendros judėjimo krypties. Performatyviajam ryšių tipui priskirtos gastrolės tarp Lietuvos ir Japonijos, XXI amžiuje, jos suaktyvėjo. Taip yra dėl vis naujai užmezgamų ryšių su japonų menininkais. Performatyvusis ryšio tipas turėjo įtakos ir netiesioginiam ryšio tipui– japonų gastrolės, kaip ir tekstai, pasiekiami Lietuvos auditorijai galėjo būti ir yra įkvėpimo šaltinis kūrėjams, režisieriams. Netiesioginės įtakos ryšio tipui priklausantys japonų dramaturgijos kūriniai, veikia labai atvirai. Lietuvių režisieriai rinkdamiesi tam tikrus dramaturgo Y. Mishimos kūrinius nekuria tiesioginio ryšio su tradicine Rytų, Japonijos kultūra, bet semiasi įkvėpimo globaliai aktualiose tematikose. Abiejų šalių teatro renginiai buvo organizuoti nesistemingai, jie nėra susieti tarpusavyje. Lietuvos ir Japonijos teatriniame kultūriniame bendradarbiavime nėra vieningo renginių tikslo – kiekvienu atveju, jie skirtingi – diplomatiniai, meniniai, kultūriniai, socialiniai ar politiniai.
Work object – Lithuanian and Japanese theater culture communication, creative contacts and exchanges between 1990-2015. The aim of the work- to analyse all theater culture contacts after Lithuania got independant and to determine the influence scale of it. Tasks – to reconstruct Lithuanian and Japanese theater culture contacts chronology in this period; to reveal the assumptions that led this theater communication; to determine the Lithuanian and Japanese theater intercultural communication types and the value of its metabolism. Methods - historical and descriptive analytic. Classified communication types: direct transfer, direct influence, performative, textual and indirect influence. These are based on international cultural communication typology method by Paul Allain. In this research it is refered orientalism, interweaving culture ond other concepts to aim the value and degree of Lithuanian and Japanese theater influence. The aim is to deliver every Japanese and Lithuanian performing arts phenomenon and to analyze them in detail. The conclusions of the Lithuanian and Japanese theatrical comunnication in accordance with the extracted connection types. There is no direct transfer of Japanese theater culture in Lithuania. The direct influence of this comunnication accurs in all period between 1990-2015 and does not make a common system. The influence and effect of each occurrence is individual. The occurrence that are assigned to the textual connection type are not many. These are isolated and they do not form a common direction of movement. Performative connection types includes tours between Lithuania and Japan, which became more active in twenty-first century. This happens because of the new connections between artists that are being made. Performative connection type had influence on indirect influence type – Japanese tours as well as texts were a source of inspiration for directors and creators. Indirect influence connection types includes Japanese dramaturgy. These operates very openly. Both counties theater events were organized without common system. There is no united aim of Lithuanian and Japanese theatrical cultural communication – these are different in each situation – diplomatic, artistic, cultural, social and political.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34550
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34550
Appears in Collections:2017 m. (MF mag.)

Files in This Item:
kotryna_seselgyte_md.pdf1.24 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

82
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

8
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.