Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34536
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Edukologija / Educology
Author(s): Dranginytė, Karolina
Title: Švietimo inovacijų kultūros formavimas(is) Lietuvos mokyklose
Other Title: Formation of educational innovations culture in Lithuanian schools
Extent: 73 p.
Date: 23-May-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Edukologijos katedra
Keywords: Inovacijos;Inovacijų kultūra;Mokytojai;Vadovai;Innovation;Culture of innovation;Teachers;School directors
Abstract: Inovacijos švietime atspindi socialinius, ekonominius, technologinius pokyčius, o kartu padeda siekti kokybinės švietimo plėtros. Todėl aktualu analizuoti, kaip formuojama ir kaip formuojasi inovacijų kultūra švietimo organizacijose, kokie veiksniai skatina jos plėtrą, o kurie veikia kaip sisteminiai trikdžiai Lietuvos mokyklose. Tyrimo problema. Viena iš problemų yra inovacijų ribojimas mokyklose, neaiškios arba nenuoseklios mokyklos inovacijų diegimo strategijos, į kurią įeina paramos stoka inovacijoms, nelanksčios strategijos bei netinkama komunikacija vykdant edukacinius pokyčius. Antroji problema – nepalankus mokytojų atvirumas naujovėms, sunkiai atsisakant įprastų ir tradicinių mokymo modelių. Tyrimo klausimas: kokie veiksniai skatina mokyklas kurti ir taikyti švietimo inovacijas? Tyrimo objektas: inovacijų kultūra mokyklose. Tyrimo tikslas: atskleisti inovacijų kultūros formavimo(si) prielaidas Lietuvos mokyklose. Tyrimo tikslui pasiekti buvo suformuluoti trys uždaviniai: apibrėžti inovacijų kultūros sampratą ir jos parametrus švietimo organizacijose, paaiškinti inovacijų kultūros formavimo(si) prielaidas aktoriaus-tinklo teorijos požiūriu ir išanalizuoti mokyklos vadovų ir mokytojų požiūrį į švietimo inovacijų kūrimą ir taikymą mokyklose. Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė. Kiekybinis tyrimas – apklausa raštu. Statistinė duomenų analizė. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad svarbų vaidmenį inovacijų vystymuisi turi efektyvi ir empatiška komunikacija tarp visų suinteresuotų šalių. Toliau, svarbu yra mokytojų kompetencijos, noras tobulėti, motyvacija bei drąsa imtis ryžtingų veiksmų. Prielaidos, skatinančios inovacijos kultūros vystymąsi, yra šios: pasitikėjimas tarp vadovo ir pavaldinių, vadovo lyderystė, sugebėjimas dalintis informacija ir idėjomis. Tyrimas parodė, kad kuo daugiau mokytojai ir vadovai domisi kitų švietimo organizacijų situacija, sėkmės istorijomis, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, tuo daugiau žinių apie inovacijų kultūros kūrimą įgaunama ir panaudojama. Ryškiausi inovacijų trikdžiai: finansavimo stoka, neefektyvus ir chaotiškas inovacijų planavimas, nesugebėjimas spręsti problemų kompleksiškai, motyvacijos stoka tarp mokinių, mokytojų ir vadovų.
Innovation in education reflects social, economic and technological developments and at the same time it contributes the development of qualitative education. What is more, it is important to analyze how the culture of educational innovation is formed, what promotes the development of the innovation culture in Lithuania schools and which acts takes part as a systematic disturbance. Research problem. One of the problems is innovation limitation in schools, unclear or inconsistent school innovation objectives and strategies, which includes lack of support for innovations, inflexible strategies and inadequate communication with teachers. Moreover, the second research problem might be: teacher openness towards innovations is unfavorable; it is difficult for them to refuse traditional teaching models. Research question: what factors encourage schools to develop and implement educational innovations? Research object: innovation culture in schools. Research aim: to identify innovation culture assumptions this is formed in Lithuanian schools. What is more, there are three research objectives: to define the concept of innovation culture and the parameters of educational organizations, to explain innovation culture formation assumptions of actor-network theory approach and to analyze school directors and teachers view towards educational innovation creation and application in schools. Research methods: literature and document analysis. Quantitative study – written survey. Statistical data analysis. The results of the study revealed that: an important role in the development of innovation is an effective and empathetic communication between all interested parties. Furthermore, the importance of teachersʼ competence, the desire to improve in oneʼs work, motivation and courage to take decisive action is important. Assumptions, which promotes the development of innovation culture: trust between school directors and subordinates, school director’s leadership, the ability to share information and ideas. Furthermore, the more teachers and school directors are interested in other success stories, high level participation in international projects, the more knowledge about the culture of innovation and development becomes payable and might be used in practice. The most notable innovation barriers are: lack of funding, inefficient and chaotic innovation planning, inability to solve complex problems, lack of motivation among students, teachers and school directors.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34536
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34536
Appears in Collections:2017 m. (SMF mag.)

Files in This Item:
karolina_dranginyte_md.pdf1.31 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

98
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

28
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.