Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34530
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Filologija / Philology
Author(s): Zigmantaitė, Aistė
Title: Gyvųjų baltų kalbų ritmas: akustiniai ypatumai ir fonologinės įžvalgos
Other Title: The rhythm of the living Baltic languages: acoustic features and phonological insights
Extent: 68 p.
Date: 22-May-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Humanitarinių mokslų fakultetas. Lituanistikos katedra
Keywords: Kalbos ritmas;Akustiniai kalbos ritmo koreliatai;Alutinis kirtis;Tarpkirtiniai intervalai;Metrinė fonologija;Speech rhythm;Acoustic correlates of speech rhythm;Secondary stress;Inter-stress intervals;Metrical phonology
Abstract: Tyrimų (ypač palyginamųjų) apie gyvųjų baltų kalbų ritmą kol kas atlikta nedaug, o jų išvados dažnai nevienareikšmės. Be to, abi kalbos šiuo požiūriu tirtos ne visai vienodu mastu. Šio darbo tikslas susideda iš dviejų dalių: 1) nustatyti lietuvių bei latvių kalbų akustinių koreliatų reikšmes, palyginti jas su reikšmėmis kitose kalbose, kurios tyrėjų įvardijamos kaip priklausančios tam tikrai ritmo grupei, ir 2) pateikti pradines įžvalgas dėl gyvųjų baltų kalbų ritmo interpretacijos metrinės fonologijos požiūriu. Empirinę tyrimo medžiagą sudarė penkių gimtakalbių lietuvių ir tiek pat latvių perskaitytas tekstas The North Wind and The Sun (lie. Šiaurys ir Saulė) atitinkama savo kalba. Dėl akustinės analizės garso įrašai apdoroti programomis Praat ir Correlatore, o tekstai, analizuojant juos iš metrinės fonologijos perspektyvos, suskaidyti į sintagmas, pateikiamas metriniuose tinkleliuose. Analizuotų akustinių ritmo koreliatų reikšmės abiejose baltų kalbose gautos nevienodos. Vis dėlto nedideli jų skirtumai leistų formuluoti įžvalgas apie šiek tiek skirtingą tirtų kalbų skiemens struktūrą ir balsių redukcijos laipsnį. Nors nė vienos iš gyvųjų baltų kalbų pagal tirtus kintamuosius nebuvo galima vienareikšmiškai prisikirti konkrečiai kalbų ritmo grupei, abi kalbos remiantis klasterine analize būtų kiek artimesnės kirtinio ritmo kalboms. Aptariant baltų kalbų ritmą metrinės fonologijos požiūriu išryškėjo keletas tendencijų ir galimų tolesnių tyrimų krypčių. Šalutinis kirtis bendrinėje latvių kalboje analizuotas daugiau nei lietuvių, todėl abejonių dėl jo buvimo latvių tyrėjams nekyla. Apie šalutinį lietuvių kalbos kirtį daugiau užsimenama tyrinėjant tarmes. Analogiška išvada formuluotina ir apie nepoetinį gyvųjų baltų kalbų ritmą: latvių kalbos tyrimuose gana nuosekliai rašoma apie jai būdingą trochėją (dvinarės pėdos), tačiau lietuvių kalbos tyrimuose, nors trochėjas minimas taip pat neretai, esama pastabų ir apie kitas įvairaus ilgio pėdas. Vis dėlto išsamių tyrimų dar labai trūksta.
Studies on the rhythm of living Baltic languages are scarce (especially comparative ones) and their conclusions are usually ambiguous. In addition, both languages have not been studied quite to the same extent in this regard. The aim of this thesis consists of two parts: 1) to determine the values of acoustic correlates of Lithuanian and Latvian languages, to compare them with those values found in other languages, identified by researchers as belonging to particular rhythm groups, and 2) to provide initial insights on the interpretation of rhythm of the living Baltic languages with regard to the metrical phonology view. The empirical material of this study consists of 5 Lithuanian and 5 Latvian native speakers reading the text The North Wind and The Sun in their respective native languages. The acoustic analysis of the audio recordings was performed using Praat and Correlatore applications, whereas with regard to the metrical phonology view the texts were divided into syntagmas provided in metrical grids for the analysis. The analysis showed that the values of the acoustic rhythm correlates in both languages were found unequal. However, small differences lead to insights about a slightly different syllable structure and vowel reduction degree of the studied languages. Although none of the living Baltic languages could be unambiguously assigned to any of the specific rhythm groups according to the studied variables, as far as cluster analysis is concerned, both languages can be considered being much closer to the languages with stress-timed rhythm. The discussion of the rhythm of the Baltic languages with regard to the metrical phonology view revealed several trends and possible directions for further studies. The secondary stress was analyzed in the standard Latvian language more often than in Lithuanian; therefore, Latvian researchers have no doubts about its existence. The secondary stress of the Lithuanian language is mostly mentioned in reference to dialects. A similar conclusion can be formulated about the unpoetic rhythm of the living Baltic languages: studies of Latvian language consider trochee (binary feet) as an aspect of Latvian language; however, studies of Lithuanian language mention other feet of various lengths, although trochee is also mentioned quite frequently. Nevertheless, extensive research is still lacking.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34530
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34530
Appears in Collections:2017 m. (HMF mag.)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

74
checked on Nov 5, 2019

Download(s)

100
checked on Nov 5, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.