Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34517
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Menotyra / Art criticism
Author(s): Diliūtė, Vaida
Title: Baltijos šalių menininkų grupės. Lietuvos, Latvijos ir Estijos atvejai XX a. 9 deš. pab. – 10 deš.
Other Title: Groups of artists in Baltic states. Case study of Lithuania, Latvia and Estonia in the 20th century 9 - 10 decades
Extent: 80 p.
Date: 23-May-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Menų fakultetas. Menotyros katedra
Keywords: Europos menininkų grupės;Šiuolaikinis menas;Baltijos šalys;European artist groups;Contemporary art;Baltic states
Abstract: Darbe tiriami Baltijos šalyse XX a. 9 deš. pab. - 10 deš. vykę meniniai sociopolitiniai, kultūriniai procesai. Analizuojamas Lietuvos meno raidai svarbus reiškinys – menininkų grupės, jų padaryta įtaka Šiaurės Europos šalių meno raidai sovietiniame ir posovietiniame kontekste. Tiriama šio reiškinio atsiradimo parodinė istorija bei analizuojama jos kaita. Remiantis surinkta informacija apie Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje susikūrusias pagrindines menininkų grupes: „24“, „Post Ars“, „Angis“, „Žalias lapas“, „Workshop for the Restoration of Non – Existent Feelings“ (Latviškas trumpinys „NSRD“), „F5“, „T“, „Non Grata“, „Destudio“, „The Kursi school“ buvo ištirti Baltijos regiono dailininkų grupių formavimosi procesai ir parodinė veikla, nustatyta grupių svarba šalies meniniame gyvenime. Tyrime analizuota XX a. pab. Baltijos šalių menininkų padėtis politinių bei kultūrinių represijų apgultyje. Ieškoma atsakymų į klausimus, su kokiais sunkumais susidūrė okupacijos paveiktos šalys bei jose kūrę menininkai, kaip Vakarų Europos meno atžvilgiu pakito ideologinio režimo veikiama dailė, meno viešinimo procesai? Išsiaiškintos XX a. viduryje pradėjusios veikti neoficialiosios menininkų grupės ir judėjimai, kurių gyvavimas smarkiai nulėmė Baltijos šalių meno raidos kaitą bei pastūmėjo tuometinę visuomenę priešintis Sovietų Sąjungos režimui ir žengti nepriklausomybės atgavimo link. Išsiaiškintos šio laikotarpio parodų tendencijos, neoficialiojo ir oficialiojo meno viešinimo galimybės bei jų kaita atgavus nepriklausomybę. Šio tyrimo pagalba, surenkant informaciją, stengiamasi atsakyti į klausimą, kodėl toks svarbus Lietuvos meno raidai reiškinys, kaip menininkų grupių atsiradimas, buvo paliktas praeityje, užmirštas ir šiomis dienomis į paviršių sugrįžtantis tik jubiliejinių grupių parodų pavidalu? Stengiamasi palyginti Lietuvos, Latvijos ir Estijos situaciją ir išsiaiškinti, ar ir kaimyninėse šalyse, atgavus nepriklausomybę, šis reiškinys pamažu tapo užmirštas ir neišsaugotas? Kadangi informacija apie grupių veiklą yra plačiai pasklidusi tiek Lietuvos tiek Europos šalių mastu, ją teko surinkti iš įvairių šaltinių: periodinių leidinių, asmeninių katalogų, užsienio šalių galerijų bei muziejų leidinių.
Research investigates art, socio-political and cultural processes that took place in period of 20th century (from 9th decade end till 10th decade) at the Baltic countries. The paper presents analyses of results of important art development phenomenon in Lithuanian - a group of artists, made their impact on the Nordic art development at the Soviet and post-Soviet context. This research includes analysis of the emergence for the exhibition history and the analysis of its evolution. Based on the information collected about Lithuania, Latvia and Estonia art history facts, while exploring the Baltic region artist groups: „24“, „Post Ars“, „Angis“, „Žalias lapas“, „Workshop for the Restoration of Non – Existent Feelings“, „F5“, „T“, „Destudio“, „The Kursi school“ formation, exhibition activities, processes i ciuld identify the importance of the country's artistic life. Study analyzed the end of 20 th century Baltic artists situation of political and cultural repression under siege. There was found out informal artist groups which started their activities and movements in the middle of the 20th century. The paper presents difficulties which artists faced with occupation affected countries, as Western European art with respect to changes in the ideological regime influenced art and art publishing processes. Also, there were identified the groups of art that started their activities in the midlle of 20th century, the informal groups of artists and movements whose existence significantly led to the development of the Baltic art change, and pushed the current society to resist the Soviet regime and to move towards independence. Researche identifies the main trends for this period exhibitions, official and informal art publishing opportunities, and change of their regained its independence. This study helps to provide an answer to the questions as to why such an important phenomenon in the development of Lithuanian art to the emergence of groups of artists, has been left in the past, forgotten and these days returning to the surface only in the anniversary exhibition in the form of groups. Final work tries to compare Lithuania, Latvia and Estonia situation and find out whether in neighboring countries regained independence, this phenomenon gradually became forgotten and unsaved.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34517
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34517
Appears in Collections:2017 m. (MF mag.)

Files in This Item:
vaida_diliute_md.pdf2.23 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

82
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

8
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.