Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34514
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Filologija / Philology
Author(s): Sabonytė, Regina
Title: Džiaugsmingasis ir mandagusis juokas: akustiniai požymiai
Other Title: Mirthful and polite laughter: acoustic features
Extent: 75 p.
Date: 22-May-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Humanitarinių mokslų fakultetas. Lituanistikos katedra
Keywords: Džiaugsmingasis juokas;Mandagusis juokas;Juoko struktūriniai modeliai;Juoko proveržis;Juoko skiemuo;Mirthful laughter;Polite laughter;Structural models of laughter;Bout of laughter;Syllable of laughter
Abstract: Šiame darbe analizuojami dviejų dažniausiai pasitaikančių socialinio juoko tipų – džiaugsmingojo ir mandagiojo juoko – akustiniai požymiai. Tiriamojo darbo tikslas – išanalizuoti mandagiojo ir džiaugsmingojo juoko struktūrą bei struktūrinių elementų akustinius požymius. Minėtam tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: parengti tiriamąją medžiagą, t. y. surinkti mandagiojo ir džiaugsmingojo juoko įrašus; siekiant suskirstyti juoką į džiaugsmingąjį ir mandagųjį, atlikti audicinį tyrimą; išanalizuoti ir palyginti džiaugsmingojo ir mandagiojo juoko segmentų struktūrą bei struktūrinių elementų trukmę; atlikti audicinį eksperimentą ir įvertinti juoko proveržio ilgio įtaką nustatant socialinio juoko tipus; išanalizuoti ir palyginti džiaugsmingojo ir mandagiojo juoko struktūrinių elementų intensyvumą, pagrindinio tono dažnį (F0), pagrindinio tono dažnio fliuktuaciją (angl. jitter), amplitudės fliuktuaciją (angl. shimmer) ir pirmąją bei antrąją formantes (F1 ir F2). Atliekant tyrimą taikyti šie metodai: aprašomasis, audicinis, instrumentinis ir statistinis. Išanalizavus džiaugsmingojo ir mandagiojo juoko struktūrą, nustatyta, kad mandagusis juokas nėra ilgas – jo epizodus sudaro vienas trumpas (vieno–trijų skiemenų) proveržis, būdingiausias dviskiemenis juoko proveržis. Džiaugsmingojo juoko epizodus gali sudaryti daugiau nei vienas proveržis. Šio juoko tipo proveržiai gali būti nuo vieno iki penkiolikos skiemenų, vyrauja vieno proveržio trijų–keturių skiemenų džiaugsmingasis juokas. Vieno proveržio vienskiemenis ir dviskiemenis juokas dažniausiai yra mandagusis, o ilgesnis nei trys skiemenys juokas visada identifikuotinas kaip džiaugsmingasis. Persidengia tik triskiemenio juoko pavyzdžiai. Skiriamasis jų požymis yra trukmė, nes triskiemeniai džiaugsmingojo juoko proveržiai yra ilgesni už mandagiojo juoko. Intensyvumo, F0, pagrindinio tono dažnio ir amplitudės fliuktuacijų, F1 ir F2 analizė parodė gana nedaug statistiškai reikšmingų skirtumų tarp tapačios struktūros (vieno proveržio vienskiemenio, dviskiemenio ir triskiemenio) juoko. Visgi akivaizdžiai skiriasi kiekvieno iš analizuotų požymių reikšmių diapazonai: džiaugsmingojo juoko diapazonas pirmųjų trijų skiemenų arba balsingųjų elementų atvejais beveik visada platesnis už mandagiojo juoko, be to, viršutinė diapazono riba rodo, kad džiaugsmingojo juoko atveju akustinių požymių reikšmės gali būti aukštesnės. Tyrime taikytos klasterinės analizės rezultatai leidžia manyti, kad socialinio juoko tipų skyrimui įtakos turi žmogaus gebėjimas analizuoti kontekstą. Tad tolesni mandagiojo ir džiaugsmingojo arba kitų socialinio juoko tipų (pvz., pašaipaus juoko) tyrimai peržengtų lingvistikos ribas, nes visapusiškai juoko garso ir vaizdo analizei reikia psichologų, neurologų, tiksliųjų mokslų atstovų (matematikų, informatikų) ir, žinoma, lingvistų glaudaus bendradarbiavimo.
This master thesis analyses two most common types of social laughter – polite and mirthful. The aim of the research is to analyse the structure and acoustic features of structural units of polite and mirthful laughter. In order to achieve the objective of the research, several tasks are set: to capture polite and mirthful laughter recordings; to conduct the experiment of perception; to analyse and compare the structure and duration of structural units of polite and mirthful laughter; to evaluate the influence of length of laughter episodes for labelling the type of social laughter; to analyse and compare intensity, fundamental frequency, shimmer, jitter, first and second formants of structural units of polite and mirthful laughter. Research methods are as follows: descriptive, auditional, instrumental, statistical. The analysis of the structure and duration of structural units of polite and mirthful laughter revealed that polite laughter does not tend to last long: its episodes consist of one bout of one to three syllables; the most common is a two-syllable laughter bout. The episode of mirthful laughter can consist of more than one bout; the bouts of this type of laughter consist of one to fifteen syllables, although the most common samples are of three or four syllables. In most cases, one-bout laughter that consists of one or two syllables is considered to be polite; laughter that is longer than three syllables can always be identified as mirthful. Bouts of both polite and mirthful laughter consist of three syllables. In that case, the difference between the two types of laughter can be seen in duration: bouts of mirthful laughter always last longer than bouts of polite laughter of the same structure. The analysis of other acoustic features (intensity, fundamental frequency, shimmer, jitter, first and second formants) shows some statistically significant differences between some structural units of polite and mirthful laughter but these differences do not show any clear tendencies that could be generalized. However, the meanings of each of the acoustic features of the first, second and third syllable of one-bout laughter segments are clearly different in diapason: in all three cases the meanings of mirthful laughter are more spread around the mean value (i. e. they tend to vary more) than polite laughter. The upper boundary of the interval shows that the meanings of one-bout mirthful laughter can be higher than polite laughter. However, the results of cluster analysis suggest that context analysis might be crucial for the distinction of mirthful and polite laughter. So further researches of mirthful and polite or other types (e. g. derisive) of social laughter would cross the boundaries of linguistics as they require the cooperation of psychologists, neurologists, mathematicians, informaticians, and, of course, linguists, for detailed analysis of both audio and visual features of laughter.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34514
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34514
Appears in Collections:2017 m. (HMF mag.)

Files in This Item:
regina_sabonyte_md.pdf1.59 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show full item record

Page view(s)

162
checked on Mar 28, 2020

Download(s)

22
checked on Mar 28, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.