Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34510
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Filologija / Philology
Author(s): Baušytė, Agnietė
Title: Balsių nazalizacija: spektro ypatumai
Other Title: Nasalization of vowels: spectral data
Extent: 74 p.
Date: 22-May-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Humanitarinių mokslų fakultetas. Lituanistikos katedra
Keywords: Nazalizacija;Paprastasis balsis;Nazalizuotasis balsis;Formantė;Nasalization;Oral vowel;Nasalized vowel;Formant
Abstract: XXI a., atsiradus galimybėms kurti sintezuotą kalbą, siekiama padaryti ją kuo natūralesnę ir lengviau atpažįstamą, todėl svarbiais laikytini visi akustiniai garsų požymiai, net ir tokie, kurie atsiranda dėl gretimų garsų įtakos. Vienas iš tokių garsų derinimo reiškinių yra balsių nazalizacija. Lietuvoje iki šiol balsių, vartojimas greta nosinių priebalsių, kaip ir kiti garsų derinimo reiškiniai, beveik netirtas, tenkinamasi savistabos būdu paremtomis pastabomis. Šiame darbe analizuota balsių [a], [a·], [e], [e·], [e̤·], [i], [i·], ištartų tarp nosinių priebalsių [m m’ n n’] pirmosios ir antrosios formantės vidurkių reikšmės ir tiriamųjų garsų spektro dinamika. Tyrime dėmesys kreipiamas į šių balsių santykį su kirčiu, balsių ilgumą ir poziciją CVN, NVC, NVN ir CVC skiemens tipo junginiuose. Tiriamoji medžiaga sudaryta iš dviejų dalių: specialiai eksperimentui atrinktų žodžių įrašų (iš viso 456 pavyzdžiai) ir VDU garsyno duomenų (640791 balsių pavartojimo atvejis). Empiriniai duomenys apdoroti statistiškai. Norint išsiaiškinti, ar tiriamieji garsai skiriami iš klausos, atlikti du audiciniai eksperimentai, kuriais siekta išsiaiškinti, ar informantai atskiria pavienius paprastuosius ir nazalizuotuosius balsius, ar žodžius atpažįsta kaip natūralius sukeitus nazalizuotuosius balsius su paprastaisiais. Eksperimento rezultatai rodo: pavieniai balsiai skiriami prastai (atpažįstama vos 54 proc.), tačiau žodyje sukeitus garsus, nazalizuotieji balsiai atpažįstami gerai (77 proc.). Remiantis spektro požymių tyrimo rezultatais galima daryti tokias išvadas: eksperimento ir garsyno duomenys akivaizdžių formančių skirtumų nerodo, nors nazalizuotųjų balsių F1 šiek tiek aukštesnė; eksperimento rezultatai atskleidė, kad dažniausiai linkstama žeminti nazalizuotųjų balsių F2 ir tokius garsus tarti šiek tiek užpakaliau nei paprastuosius; labiausiai nazalizuotųjų balsių spektras kinta NVN ir NVC skiemenyje, o didžiausias nazalizacijos poveikis atsiranda tada, kai greta balsio ištariami priebalsiai [m m’]. Taigi nazalizuotųjų balsių spektras, lyginant su paprastaisiais balsiais, pakitęs nežymiai, todėl tariant nazalizuotuosius balsius nosinis atspalvis neryškus.
After the introduction of new possibilities for creating synthesized language in the XXI century, researchers have aimed to make the said language as natural and recognizable as possible, therefore all of the acoustic signatures of sound, including even such sounds that occur due to the influence of neighbouring sounds, were considered to be a priority. One of such sound assimilation phenomenon is called – nasalization of vowels. Like other assimilation phenomena, there are almost no scientific research data available on vowels used adjacent to nasal consonants in Lithuanian language and all of the available findings are limited to notes based on self-monitoring methods. The Master's thesis analyses the average values of the first and second formants of vowels [a], [a·], [e], [e·], [e̤͘], [i], [i·] pronounced between the nasal vowels [m m’ n n’] and the spectral dynamics of the examined sounds. The focus of this research is the relationship between the above-mentioned vowels with the accent, length and the position of the vowels within the type CVN, NVC, NVN and CVC syllable compounds. The research material is comprised of two parts: specific word recordings selected for the performance of said research (in total: 456 examples) and the data from VMU sound system (640791 use cases of vowels). Empirical data has been processed statistically. Two auditive experiments have been performed in order to analyse if the examined sounds are identified by hearing. The experiments were used to analyse if the informants were able to identify single and nasalized vowels, as well as their ability to identify the words naturally after exchanging the nasalized vowels with single vowels. The research findings show: it is quite difficult to identify single vowels (the informants were only able to identify 54 perc. of said vowels), however after exchanging the sound within the word, the informants were able to identify nasalized vowels better (77 perc.). Based on the above-mentioned results, the following conclusions can be made: no significant difference between the test data and sound system were identified, irrespective of the fact that the F1 of nasalized vowels is a little higher; the research results showed that it is much more preferred to lower the F2 nasalized vowels and pronounce such sounds more in the back than the single vowels; the most difference within the spectrum of nasalized vowels was recorded within NVN and NVC syllable, while the biggest influence has been recorded during the instances where the vowel was pronounced adjacent to the consonants [m m‘]. In conclusion, the spectrum of nasalized vowels has not been subject to significant changes compared to single vowels and therefore, the nasal shade during the pronunciation of nasalized vowels is of no significance.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34510
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34510
Appears in Collections:2017 m. (HMF mag.)

Files in This Item:
agniete_bausyte_md.pdf2.55 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show full item record

Page view(s)

164
checked on Mar 28, 2020

Download(s)

40
checked on Mar 28, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.