Outline of a theoretical model of pastoral care to catholic Lithuanian emigrants in Western Europe

Abstract

The increasing mobility of people has a direct impact on the pastoral care carried out by the Church, which is not merely a spiritual service to emigrant communities. This challenges the whole pastoral care of the Church and the reflection on the identity of the Church, which becomes transcendent borders and boundaries and intercultural. According to this the goal of the research - based on archival and published sources and scientific research, to refine the experience of the pastoral care of Lithuanian emigrants in Western Europe from the 20th century and the possibilities of its applicability in constructing the theoretical model of pastoral care of Lithuanian Catholic emigrants in the context of migration theology.

The first part of dissertation presents a research based on the teaching of the Catholic Church and singles out criteria for the pastoral care of Catholic emigrants. The second part of the research reveals the experience of pastoral care of the Catholic pastoral activity of Lithuanian emigrants in Western Europe since 1945. The third part of the dissertation presents the outline of the theoretical model of pastoral care, which is suitable for the implementation of the pastoral care among Lithuanian Catholic emigrants in Western Europe. The concept of the model is based on the essential attitudes of theology of migration.

There are five defended statements based on the research of the dissertation: 1) Migration, as a sign of the times, reflects the mission of the Church in the world in the transition from the concept of ad gentes to the concept of inter gentes; 2) The migrant is in a situation of being in between, so the model of intertextual theology is applied to pastoral care; 3) The Catholic pastoral care of Lithuanian emigrants in Western Europe in 1945–2020 implemented the criteria set by the Catholic Church for the pastoral care of migrants; 4) The provisions of the outline of the theoretical model of the pastoral care of Lithuanian Catholic emigrants in Western Europe are adaptability to the changing context of emigration, inculturation, and implementation of the principle of communion pastoral care; 5) In the theoretical model of pastoral care, the environment is a passive pastoral subject through its presence-between, and the network of pastoral actors is an active pastoral subject that unfolds the Catholic mark of the Church through the cooperative interface of the Host and Native Church.

Didėjantis žmonių mobilumas turi tiesioginę įtaką Bažnyčios vykdomai pastoracijai, kuri nėra vien emigrantų bendruomenių dvasinis aptarnavimas. Tai kelia iššūkį visai Bažnyčios pastoracijai ir Bažnyčios identiteto refleksijai, kuri tampa peržengianti nusistovėjusias sienas ir ribas bei tarpkultūrinė. Todėl disertacijos tyrimo tikslas yra remiantis archyviniais ir publikuotais šaltiniais bei moksliniais tyrimais išgryninti Vakarų Europos lietuvių išeivių katalikų pastoracijos patirtį nuo XX a. vidurio ir jos pritaikomumo galimybes konstruojant lietuvių katalikų emigrantų pastoracijos teorinį modelį migracijos teologijos kontekste. Pirmoje disertacijos tyrimo dalyje yra pateikiamas išsamus Bažnyčios mokymo migrantų pastoracijai tyrimas, kuris išskiria esminius ganytojiškos veiklos pobūdžio kriterijus pastoracijos įgyvendinimui. Antroje disertacijos dalyje yra pristatoma Vakarų Europos lietuvių išeivių katalikų ganytojiškos veiklos pobūdžio pastoracijos patirties nuo 1945 metų analizė. Trečioje darbo dalyje yra pateikiami teorinio pastoracijos modelio metmenys, kurie tinkami lietuvių emigrantų katalikų pastoracijos Vakarų Europoje įgyvendinimui, remiantis esminėmis migracijos teologijos nuostatomis. Remiantis disertacijos tyrimo turiniu yra keliami penki ginamieji disertacijos teiginiai: 1)Migracija, kaip laiko ženklas, reflektuoja Bažnyčios Misiją pasaulyje pereinant nuo ad gentes į inter gentes sampratą; 2) Migrantas yra buvimo tarp situacijoje, todėl pastoracijai yra taikomas tarp-kontekstinės teologijos modelis; 3) Lietuvių emigrantų katalikų pastoracija Vakarų Europoje 1945–2020 metais įgyvendino Katalikų Bažnyčios mokymo iškeltus kriterijus migrantų pastoracijai; 4) Teorinio lietuvių katalikų emigrantų Vakarų Europoje pastoracijos modelio metmenų nuostatos yra pritaikomumas prie kintančio emigracijos konteksto, įkultūrinimas bei bendrystės sielovados principo įgyvendinimas; 5) Teoriniame pastoracijos modelyje aplinka yra pasyvus pastoracijos subjektas per savo buvimą-tarp, o pastoracijos veikėjų tinklas – aktyvus pastoracijos subjektas, išskleidžiantis Bažnyčios katalikiškąją žymą, per Priimančios ir Gimtosios Bažnyčios bendradarbiavimo sąsają.