| Abstract: | Tyrimo problema. Jaunimas nuo 15 iki 28-erių metų neišnaudoja socialinių galimybių mokymosi tikslams. Socialiniai tinklai keičia ne tik mūsų kasdienio, bet ir profesinio gyvenimo įpročius. Vienose veiklose jų įtaka juntama silpniau, kitose stipriau. Dauguma jaunimo norėtų per socialinius tinklus bendrauti ne tik su savo draugais, bet ir su mokytojais ar dėstytojais – užduoti rūpimus klausimus, diskutuoti, gauti su mokymusi susijusius patarimus, konsultacijas ir t.t. Kolkas tarp mokytojų ir dėstytojų nėra labai populiaru išnaudoti socialinių tinklų galimybes mokymosi tikslams. Tačiau tai sparčiai keičiasi, ypatingai žvelgiant į šių dienų situaciją pasaulyje. Švietimas yra viena tu sričių, kuriose moderniųjų technologijų intensyvus kūrimas ir diegimas, socialinių tinklų integravimas tampa neatskiriama ugdymo proceso dalimi. Socialiniai tinklai palaipsniui tampa mokymosi priemone, tačiau jokiu būdu ne tikslu. Nepaisant Tadros (2011) tyrimų, kurie rodo, kad socialiniai tinklai sukuria erdvę kritiniam mąstymui ugdyti, kūrybiškumui skatinti, bendradarbiauti su įvairiomis socialinėmis ar bendraamžių grupėmis, bendrauti su pedagogais, be išskirtų privalumų, jie turi nemažai trūkumų. Visų pirma, kaip minėtas autorius nurodo, kyla sunkumų užtikrinant tinkamą ugdymo procesą, ypač siekiant jo kokybės ir jį valdyti (Prakapas, Prakapienė, 2018).
Tyrimo klausimai. Koks yra socialinių tinklų pobūdis, paplitimas ir naudojimosi galimybės jaunimo tarpe? Kokie yra socialinių tinklų privalumai ir trūkumai? Kokios charakteristikos vyrauja socialinių tinklų naudojimo galimybėse mokymosi tikslais?
Tyrimo objektas. Jaunimas socialiniuose tinkluose mokymosi tikslais.
Tyrimo tikslas. Nustatyti socialinių tinklų naudojimą ir galimybes švietime.
Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė. Pusiau struktūruotas ekspertinis interviu.
Rezultatai.
Investigation problem. Young people between the ages of 15 and 25 do not take advantage of social opportunities for learning purposes. Social networks are changing not only our daily but also our professional life habits. In some activities, their influence is felt weaker, in others stronger. Most young people would like to communicate not only with their friends through social networks but also with teachers or lecturers - to ask questions, discuss, receive learning advice, counseling, etc. Between teachers and lecturers are not very popular to exploit the potential of social networks for learning purposes. However, this is changing rapidly, especially given the situation in the world today. Education is one of the areas where the intensive development and implementation of modern technologies and the integration of social networks are becoming an integral part of the educational process. Social networks are gradually becoming a learning tool, but by no means a goal. Despite Tadra’s (2011) research, which shows that social networks create a space for developing critical thinking, fostering creativity, collaborating with various social or peer groups, interacting with educators, in addition to the distinct advantages, they have a number of disadvantages. First of all, as the mentioned author points out, there are difficulties in ensuring a proper educational process, especially in order to achieve its quality and manage it (Prakapas, Prakapienė, 2018).
Research questions. What is the nature, prevalence and access of social networks among young people? What are the advantages and disadvantages of social networks? What are the characteristics of the use of social networks for learning purposes?
The object of the research. Young people on social networks for learning purposes.
The aim of the research. Identify the use and opportunities of social networks in education.
Research methods. Analysis of scientific literature and documents. Semi-structured expert interview.
Results. |
