Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/131808
Type of publication: bachelor thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences (S002)
Author(s): Kondrotaitė, Kamilė
Supervisor: Rimaitė, Aušra
Title: Political climate change discourse in mass media: "CNN" and "New York Times"
Other Title: Politinis klimato kaitos diskursas žiniasklaidoje: "CNN" ir "New York Times"
Extent: 42 p.
Date: 10-Jun-2021
Keywords: Climate change;Politics;Mass media;Klimato kaita;Politika;Žiniasklaida
Abstract: The relevance of the research is based on the fact that climate change is one of the biggest problems the world is facing nowadays. While celebrating the Industrial Revolution, which included going from hand to machine production, new chemical manufacturing and iron production techniques, increased use of steam and waterpower, development of machine tools, and the establishment of the mechanized factory system, the world did not know what consequences it will have. The Industrial Revolution also ushered in a period of extraordinary population expansion, together with economic rise, which meant further infrastructure and development of technologies. Scientists largely agree that human activities began to influence the climate in the latter half of the nineteenth century. We began to modify the chemistry of the atmosphere when human society began to industrialize by adding CO2 to the air. Now, more than ever, actions are needed to be taken in order to prevent global warming, which causes various disasters more and more frequently. The objects of the research are different theories that are related to environment and climate change, conventions and agreements, and organizations. These objects were chosen because they are the main legislative shapers and law makers are considered to be the main group who can make major decisions to stop climate change. Another reason for choosing these objects is that climate change is science-based fact and the analysed theories help for scientists to make certain conclusions and decisions which influence policymakers. Another object chosen was mass media, as it plays a gate keeping role between government and society, which means that the society is dependent from the media. It is important to analyse how media discourses the topic because society chooses to trust and use media as their main information source, rather than scientific publications. The tasks of the research are: 1. To do theoretical analysis of climate change policy revealing ecological modernization theory and identify politicized discourses on environmental risks; 2. To analyze international relations conventions on climate change; 3. To present the activity of (international) organizations on climate change issues; 4. To analyze dominant themes (frames) of political climate change discourse in in CNN and New York Times; 5. To compare political climate change discourse in CNN and New York Times.
Tyrimo aktualumas grindžiamas tuo, kad klimato kaita yra viena didžiausių problemų, su kuriomis šiais laikais susiduria pasaulis. Švęsdamas pramoninę revoliuciją, kurios metu buvo pereita nuo rankų prie mašinų gamybos, naujos chemijos gamybos ir geležies gamybos technologijos, didesnio garo ir vandens naudojimo, staklių sukūrimo ir mechanizuotos gamyklos sistemos sukūrimo, pasaulis nežinojo, kokias pasekmes tai gali turėti. Pramonės revoliucija taip pat lėmė nepaprasto gyventojų skaičiaus augimo laikotarpį kartu su ekonomikos augimu, o tai reiškė tolesnę infrastruktūrą ir technologijų plėtrą. Mokslininkai teigia, kad žmonių veikla klimatą pradėjo įtakoti XIX a. Antrojoje pusėje. Atmosferos sluoksnio sudėtis pradėjo modifikuotis, kai žmonija perėjo prie industrializacijos, į orą pradedant išleisti CO2. Dabar, labiau nei bet kada, reikia imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią visuotiniam atšilimui, kuris vis dažniau sukelia įvairias stichines nelaimes ir ekonominius nuostolius. Tyrimo objektai yra skirtingos teorijos, susijusios su aplinka ir klimato kaita, konvencijos ir susitarimai bei organizacijos. Šie objektai buvo pasirinkti todėl, kad jie yra pagrindiniai įstatymų formuotojai, o įstatymų leidėjai laikomi pagrindine grupe, galinčia priimti svarbiausius sprendimus siekiant sustabdyti klimato kaitą. Kita šių objektų pasirinkimo priežastis yra ta, kad klimato kaita yra mokslu paremtas faktas, o išanalizuotos teorijos padeda mokslininkams padaryti tam tikras išvadas ir sprendimus, kurie daro įtaką įstatymų leidėjams. Kitas pasirinktas objektas buvo žiniasklaida, nes ji užima ‚,vartininko‘‘ vaidmenį tarp valdžios ir visuomenės, o tai reiškia, kad visuomenė yra priklausoma nuo žiniasklaidos. Svarbu išanalizuoti, kaip žiniasklaida diskursuoja šia tema, nes visuomenė renkasi pasitikėti ir naudoti žiniasklaidą kaip pagrindinį informacijos šaltinį, verčiau ir dažniau nei mokslines publikacijas. Tyrimo uždaviniai yra šie: 1. Atlikti teorinę klimato kaitos politikos analizę, atskleidžiant ekologinės modernizacijos teoriją ir nustatyti politizuotus diskursus apie riziką aplinkai; 2. Išanalizuoti tarptautinių santykių konvencijas klimato kaitos klausimais; 3. Pristatyti (tarptautinių) organizacijų veiklą klimato kaitos klausimais; 4. Išanalizuoti dominuojančias politinio klimato kaitos diskurso temas (rėmus) CNN ir „New York Times“; 5. Palyginti politinio klimato kaitos diskursą CNN ir „New York Times“
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/131808
Appears in Collections:2021 m. (PMDF bak.)

Files in This Item:
kamile_kondrotaite_bd.pdf714.24 kBAdobe PDF   Until 2026-06-10View/Open
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

3
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

3
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.