Smurto patirtys moters gyvenime
Jurgelevičiūtė, Giedrė |
Smurtas, kurį moteris patiria iš savo artimiausioje aplinkoje, yra viena iš svarbiausių mūsų visuomenės problemų. Daug moterų, gyvendamos šeimoje, patiria fizinį, seksualinį, psichologinį arba ekonominį smurtą. Socialinis darbuotojas yra vienas tų asmenų, kuris gali padėti smurtą patiriančioms moterims išspręsti iškilusius sunkumus. Tyrimo problema: kokios yra moterų smurto patirtys gyvenime? Hipotezė: 1. Smurtui prieš moteris turi įtakos jos socialinė ir demografinė padėtis. 2. Moteris, patyrusi smurtą vaikystėje, yra labiau linkusi toleruoti smurtą ir tolesniame gyvenime. Tyrimo objektas - smurto patirtys moters gyvenime. Tyrimo tikslas - atskleisti moterų patiriamo smurto formų patirtis. Darbo uždaviniai: 1. Aptarti šeimoje patiriamas smurto formas moters gyvenime. 2. Atskleisti moters vaikystės smurto patirties sąsajas su smurtu artimoje aplinkoje. 3. Numatyti socialinio darbuotojo veiklos galimybes teikiant pagalbą moterims, patyrusioms smurtą artimoje aplinkoje. Tyrimo metodologija - kiekybinis tyrimas. Sudaryta 18 klausimų anketa, dalyvavo 121 respondentas. Respondentėmis buvo pasirinktos moterys, patyrusios smurtą artimoje aplinkoje. Analizuojant apklausos duomenis, taikomas kiekybinės turinio analizės metodas. Atlikus tyrimą, galima daryti prielaidą, kad demografinė ir socialinė padėtis nėra rodiklis, jog smurtą dažniau patiria moterys, gyvenančios kaimo vietovėse arba miesteliuose. Taip pat tai nepriklauso ir nuo išsilavinimo. Menkesnes pajamas gaunančios moterys dažniau patiria fizinį, seksualinį smurtą, o moterys, uždirbančios daugiau pajamų, turinčios išsilavinimą, - psichologinį. Taip pat nuomonė, kad moterys, patyrusios smurtą vaikystėje, dažniau su juo susiduria tolesniame gyvenime, nebūtų tiksli. Yra didesnė tikimybė patirti smurtą, jei smurtautojas vaikystėje patyrė smurtą, nei tokią patirtį turėjo auka. Išskiriamos 4 smurto prieš moterį formos: fizinis, psichologinis, ekonominis ir seksualinis. Jo priežastys dažnai psichologinės, kai kurie autoriai išskyrė biologinius. Smurto prieš moterį pasekmės turi įtakos moters ir šeimoje augančių vaikų psichinei ir fizinei sveikatai. Lietuvoje socialiniai darbuotojai smurtą patiriančioms moterims teikia specializuotą kompleksinę pagalbą, kuri apima jų įgalinimą, psichologinį, teisinį bei socialinį informavimą, konsultavimą ir palaikymą, tarpininkavimą institucijose. Socialinė ir demografinė padėtis neturi didelės įtakos smurtui artimoje aplinkoje, tai turi įtakos tik patiriamo smurto formoms, mieste dažniau moterys patiria psichologinį smurtą, kaimo vietovėse – fizinį. Nuomonė, kad moterys, patyrusios smurtą vaikystėje, labiau linkusios toleruoti smurtą ir tolesniame gyvenime, nėra tiksli.
Violence against women is one of the most rampant problems in our society. Many women experience the following forms of abuse: physical, sexual, psychological or economic, while living in a family unit. A social worker is a professional who can assist women to overcome various forms of violence. Research object: What type of violence and abuse is experienced by women in their lives? Hypothesis: 1. The type and form of violence against women is influenced by her social and demographic station in life. 2. Women who have experienced childhood violence are prone to tolerate the abuse later in their adult life. The objective of research: Analysis of variable type of Experiences of abuse in a women’s life. The purpose of the study: To unveil the multi dimensionality of potential forms of abuse that are prevalently experienced by women in today’s world. The tasks: To discuss the forms of domestic violence experienced by women. To reveal the links between woman's abusive childhood experience and potential subjectivity to a domestic violence episodes in the later stage of life. To provide a scope of opportunities that a social worker could act upon to offer support and pathway to resilience thus assisting women who have been subjected to the domestic violence a speedy recovery. Research methodology: Quantitative research. A questionnaire of 18 questions was composed, 121 respondents have participated. Women who have experienced domestic violence were selected as respondents. Quantitative content analysis method is used to analyze the survey data. The study suggests that the demographic and social status is not an indicator that women living in rural or urban areas are more likely to experience violence. Nor does it depend on the education level of the subject. Women on lower incomes are more likely to experience physical, sexual violence, while women that are in the high. Also, the opinion that women who have experienced childhood violence are more likely to experience it later in life would not be accurate. A perpetrator of violence is more likely to have experienced violence as a child than a subjected victim. There are 4 forms of violence against women: physical, psychological, economic and sexual. Its causes are often psychological. The consequences of violence against women affect the mental and physical health. In Lithuania, social workers are there provide abused women with the necessary specialized comprehensive assistance, which includes, their civil empowerment, psychological, legal and social information, counseling and support, and often the compilation of necessary documents. The socio-demographic situation have no significant impact on domestic violence. The opinion that women who have experienced childhood violence is more likely to tolerate violence and is not accurate in later life.