Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/131612
Type of publication: bachelor thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences (S002)
Author(s): Dulko, Mikhail
Supervisor: Jakštaitė, Gerda
Title: Dynamics of NATO-European union relationship during the presidency of Donald J. Trump
Other Title: NATO ir Europos Sąjungos santykių dinamika Donaldo J. Trumpo prezidentavimo laikotarpiu
Extent: 40 p.
Date: 10-Jun-2021
Keywords: NATO;European Union;USA;NATO;Europos Sąjunga;JAV
Abstract: The bachelor's thesis analyzes the dynamics of NATO-European Union relations between 2017 and 2020. Formed in the mid-20th century after the end of World War II, both organizations are examples of Euro-Atlantic cooperation. But nevertheless, being different in nature, with NATO being primarily a military alliance and the European Union an economic and political one, there has been friction between the two alliances over time. The main problems were the simultaneous reluctance of the United States, as the leading player in NATO, to allow the formation of a second military bloc in Europe, which was considered a zone of U.S. influence during and after the Cold War, and the free-riding position of Europe, which had enjoyed the services of an iron umbrella in the form of NATO and the United States for a long time, taking it for granted. As a result of such a policy, after the collapse of the USSR and the disappearance of the main threat to NATO, the organization lost its original meaning and the idea of "defender of Europe" ceased to be so relevant. This led to the dilemma about the future of NATO as a link between the two sides of the Atlantic and the possibility of forming a European defense structure outside the NATO bloc. After the CSDP was founded in 1999 and consolidated after the Lisbon Agreement in 2009, the question arose about the type and ways of interaction between the European Union and NATO in the defense and security field. Up until 2016 there was relatively little attention to this interaction, but because of the rhetoric of Donald Trump, who had a negative view of the concept of NATO as the protector of Europe and demanded more funding from EU countries, the issue gained urgency and a full NATO-European Union level interaction was launched to ensure a quality relationship between the two partners through institutions and joint actions. Since the lack of integrated: theoretical and practical approaches was observed, such topic was chosen. It allows us, on the one hand, to deeply explore the theoretical concept of the theory of neoliberal institutionalism in relation to the selected organizations, and, on the other hand, to draw conclusions about the correspondence between expectations and reality based on actual data. The research object is represented by the institutional, financial, and military resources, obtained by the European Union and NATO for the period of 2017-2020. In order to carry out the study, a wide range of literature on both the theory of neoliberal institutionalism and the concept of alliances was examined, as reflected in the thesis itself. For the practical part, data on institutional, financial and military resources were used and analyzed, as well as progress reports on the implementation of joint actions of NATO and the European Union adopted in 2016. The study concluded that Donald Trump's role as U.S. president was not critical in changing the EU-NATO relationship, but if he were re-elected, the effect could have been much stronger. Overall, the changes that NATO and the European Union are undergoing in their relationship benefit both sides
Bakalauro darbe analizuojama NATO ir Europos Sąjungos santykių dinamika 2017-2020 m. Abi organizacijos, susikūrusios XX a. viduryje po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, yra euroatlantinio bendradarbiavimo pavyzdžiai. Vis dėlto, kadangi jų pobūdis skiriasi, nes NATO pirmiausia yra karinis aljansas, o Europos Sąjunga - ekonominis ir politinis, ilgainiui tarp šių dviejų aljansų kilo trintis. Pagrindinės problemos vienu metu buvo JAV, kaip pagrindinės NATO veikėjos, nenoras leisti formuoti antrą karinį bloką Europoje, kuri Šaltojo karo metais ir po jo buvo laikoma JAV įtakos zona, ir Europos, kuri ilgą laiką naudojosi geležinio skėčio - NATO ir Jungtinių Valstijų - paslaugomis ir laikė tai savaime suprantamu dalyku, nemokšiška pozicija. Dėl tokios politikos, žlugus SSRS ir išnykus pagrindinei grėsmei NATO, organizacija prarado savo pirminę prasmę, o "Europos gynėjo" idėja nebebuvo tokia aktuali. Dėl to kilo dilema dėl NATO, kaip jungties tarp abiejų Atlanto pusių, ateities ir galimybės suformuoti Europos gynybos struktūrą už NATO bloko ribų. 1999 m. įkūrus BSGP ir 2009 m. ją įtvirtinus po Lisabonos susitarimo, iškilo klausimas dėl Europos Sąjungos ir NATO sąveikos gynybos ir saugumo srityje pobūdžio ir būdų. Iki 2016 m. šiai sąveikai buvo skiriama palyginti nedaug dėmesio, tačiau dėl Donaldo Trumpo retorikos, kuris neigiamai vertino NATO, kaip Europos gynėjo, koncepciją ir reikalavo didesnio finansavimo iš ES šalių, šis klausimas įgavo aktualumo ir buvo pradėta visapusiška NATO ir Europos Sąjungos lygmens sąveika, siekiant užtikrinti kokybiškus abiejų partnerių santykius per institucijas ir bendrus veiksmus. Kadangi buvo pastebėta, kad trūksta integruotų: teorinių ir praktinių požiūrių, buvo pasirinkta tokia tema. Tai leidžia, viena vertus, nuodugniai išnagrinėti neoliberalaus institucionalizmo teorijos teorinę koncepciją pasirinktų organizacijų atžvilgiu, kita vertus, remiantis faktiniais duomenimis padaryti išvadas apie lūkesčių ir tikrovės atitikimą. Tyrimo objektas - instituciniai, finansiniai ir kariniai ištekliai, kuriuos Europos Sąjunga ir NATO gauna 2017-2020 m. laikotarpiu. Siekiant atlikti tyrimą, buvo išnagrinėta įvairi literatūra tiek apie neoliberalaus institucionalizmo teoriją, tiek apie aljansų sampratą, kuri atsispindi pačiame darbe. Praktinėje dalyje buvo naudojami ir analizuojami duomenys apie institucinius, finansinius ir karinius išteklius, taip pat 2016 m. priimtos NATO ir Europos Sąjungos bendrų veiksmų įgyvendinimo pažangos ataskaitos. Tyrime padaryta išvada, kad Donaldo Trumpo, kaip JAV prezidento, vaidmuo nebuvo lemiamas keičiant ES ir NATO santykius, tačiau jei jis būtų buvęs perrinktas, poveikis galėjo būti daug stipresnis. Apskritai pokyčiai, kuriuos NATO ir Europos Sąjunga vykdo savo santykiuose, naudingi abiem pusėms.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/131612
Appears in Collections:2021 m. (PMDF bak.)

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

5
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

3
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


This item is licensed under a Creative Commons License Creative Commons