Lipopolisacharidai ir jų vandeninių tirpalų savybės
Čivilytė, Ema |
Lipopolisacharidai (LPS) – tai gramneigiamųjų bakterijų išorinės membranos dalyje susidariusio sluoksnio struktūriniai elementai. Lipopolisacharidas sudarytas iš lipido A, oligosacharidinės šerdies ir O antigeno. Lipopolisacharidas taip pat yra endotoksinas, kuris gali sukelti sepsį. Todėl lipopolisacharidai tiriami dėl struktūros pakitimo ir sudėties, keičiant vandeninių tirpalų savybes. Bakterijų auginimui naudojamas fermentatorius, taip išgaunamas didelis kiekis Escherichia coli bakterijų. Lipopolisacharido gryninimui naudojami metodai yra centrifugavimas, liofilizacija, dializė. Po to galimi skirtingi identifikavimo ir kiekybinio įvertinimo metodai, pavyzdžiui spektrofotometrinis, FTIR spektrometrinis, Limulus amebocyte lizato testas. Taip pat aptariami lipopolisacharido vandeninių tirpalų savybių matavimai, tokie kaip paviršiaus įtempties, savitojo elektrinio laidumo ir fluorescenciniai. Atlikta literatūros apžvalga apie lipopolisacharidų vandeninius tirpalus veikiant, skirtingais natrio ir kalcio chloridų koncentracijų tirpalais, taip pat keičiant pH ir temperatūrą. Pirmoji pateikiama rezultatų dalis gauta tik iš fermentatoriuje augintų bakterijų, kurios augo mažesnėje temperatūroje, taip pat buvo prailgintas auginimo laikas. Antroji rezultatų dalis gauta išanalizavus literatūros apžvalgą apie lipopolisacharidų vandeninių tirpalų su skirtingos koncentracijos tirpalais, keičiant pH. LPS vandeninis tirpalas su kalcio chloridu užpilamas ant cinko selenido plokštelės, ATR-FTIR spektre absorbcija skyrėsi lyginant su bandiniu be ZnSe.
Lipopolysaccharides (LPS) are structural units of a layer formed on the outer membrane of gram-negative bacteria. Lipopolysaccharide consists of lipid A, oligosaccharide core and an O antigen. Lipopolysaccharide is also an endotoxin that can cause sepsis. Therefore, lipopolysaccharides are studied for structural change and composition by altering the properties of aqueous solutions. A fermenter is used to grow the bacteria, resulting in a higher amount of Escherichia coli bacteria. Methods such as centrifugation, lyophilization, dialysis are used to purify lipopolysaccharide. After that, different identification and quantification methods are possible, such as spectrophotometric, FTIR spectrometric, Limulus amebocyte lysate test. Measurements of the properties of aqueous solutions of lipopolysaccharide, such as surface tension, specific electrical conductivity, and fluorescence, are also discussed. A review of the literature was performed on aqueous solutions of lipopolysaccharides with different concentrations of sodium and calcium chlorides, as well as with changes in pH and temperature. The first part of the results was obtained only from bacteria grown in the fermenter, which grew at a lower temperature, as well as a longer growth time. The second part of results was obtained by analysing the literature review of aqueous solutions of lipopolysaccharides with different concentrations by changing the pH. The aqueous solution of LPS with calcium chloride was poured onto a zinc selenide plate, the absorption in the ATR-FTIR spectrum differed from the absorption without ZnSe.