| Abstract: | Darbo objektas - ES ir Lietuvos teisės aktai reglamentuojantys ŠESD emisijų mažinimą.
Darbo tikslas yra išnagrinėti ES ir Lietuvos galimybes mažinant ŠESD kiekį ir atlikti klimato kaitos švelninimo priemonių analizę žemės ūkio sektoriuje.
Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti dėl klimato kaitos kylančias problemas žemės ūkio sektoriuje; 2. Nustatyti klimato kaitos švelninimo priemonių įgyvendinimo principus ir sugrupuoti klimato kaitos švelninimo priemones žemės ūkio sektoriuje; 3. Apibendrinti taikomų priemonių analizės rezultatus, tiesiogiai ar netiesiogiai turinčių įtaką išmetamų ŠESD valdymui, Lietuvoje. Tyrimo metodai: Literatūros šaltinių ir teisės aktų analizės metodas, statistinių duomenų nagrinėjimo ir lyginimo metodas, apibendrinimo metodas. Tyrimo rezultatai: Žemės ūkio sektoriuje klimato kaitos švelninimo priemonės yra apribojamos šio sektoriaus jautrumu didesniems pokyčiams, todėl taikomų priemonių įtaka šio sektoriaus šakoms privalo būti tinkamai įvertinama. Pirmoje dalyje išnagrinėjus taikomas priemones, kuriomis siekiama švelninti klimato kaitą žemės ūkio sektoriuje, nustatyta, jog ES įgyvendindama tarptautinių sutarčių nustatytas gaires formuoja bendrą žemės ūkio politiką. Antroje darbo dalyje įvardinami tikslai ir ES BŪŽP priemonės tiesiogiai sąlygojančios ir Lietuvos žemės ūkio sektorių, bei jame pritaikytas klimato švelninimo priemones. Pagrindinės išvados: Apibendrinus mokslinių šaltinių analizę, galima teigti, jog dėl klimato kaitos pastebima didėjanti vidutinė metų temperatūra ir dažniau įvykstantys, stiprūs hidrometeorologiniai reiškiniai, kurie yra labai pavojingi žemės ūkio sektoriui, nes šio sektoriaus šakos yra ypač jautrios klimato pokyčiams. Išnagrinėjus ES ir Lietuvos teisės aktus reglamentuojančius klimato kaitos švelninimo priemones žemės ūkio sektoriuje, nustatyta, kad siekiant sušvelninti klimato kaitą, atkreipiamas dėmesys į išmetamų ŠESD stebėseną ir ribojimą nacionaliniu lygmeniu. Apibendrinant Lietuvoje taikomų priemonių, tiesiogiai ar netiesiogiai turinčių įtaką išmetamų ŠESD valdymui analizės rezultatus, įvardinama, kad taikant išmetamo ŠESD kiekio ribojimo priemones pagrinde atsižvelgiama į sintetinių trąšų naudojimo mažinimą, ūkinių gyvulių mažinimą bei efektyvų mėšlo ir srutų tvarkymą.
Research object: EU and Lithuanian legal acts regulating the reduction of GHG emissions. Research aim: to examine the possibilities of the EU and Lithuania in reducing GHG emissions and to perform an analysis of climate change mitigation measures in the agricultural sector. Objectives: 1. To examine the problems arising from climate change in the agricultural sector; 2. To establish the principles of implementation of climate change mitigation measures and to group climate change mitigation measures in the agricultural sector; 3. To summarize the results of the analysis of the applied measures that directly or indirectly affect the management of GHG emissions in Lithuania. Research methods: Method of analysis of literature sources and legal acts, method of analysis and comparison of statistical data, method of generalization. Research results: In the agricultural sector, climate change mitigation measures are limited by the sensitivity of this sector to changes, therefore the impact of the applied measures on the branches of this sector must be properly assessed. An examination of existing measures to mitigate climate change in the agricultural sector has shown that the EU is developing CAP in line with the guidelines set out in international agreements. The identified objectives and measures at the EU level directly affect the Lithuanian agricultural sector and the climate mitigation measures applied in it. Conclusions: Summarizing the analysis of scientific sources, it can be stated that climate change is leading to higher average annual temperatures and frequent of hydrometeorological phenomena, which are dangerous for the agricultural sector, which is very sensitive to climate change. After examining the EU and Lithuanian legislation regulating climate change mitigation measures in the agricultural sector, it was established that in this sector, most attention is given to the monitoring and limitation of GHG emissions at the national level. Summarizing the results of the analysis of measures applied in Lithuania that directly or indirectly affect GHG management, it is determined that the application of GHG emission control measures mainly takes into account the reduction of the use of synthetic fertilizers, livestock reduction and efficient manure and slurry management. |
