Bendrininkavimo su nenustatytu asmeniu problematika

Bakalauro darbe nagrinėjama gana tipinė situacija su kuria susiduriama tiek Lietuvos tiek ir užsienio teisinėse sistemose, tai – bendrininkavimo inkriminavimas, kuomet nėra nustatomas bendrininkavęs ar bendrininkavę asmenys. Šios situacijos analizė atliekama dėmesį skiriant būtiniesiems bendrininkavimo elementams, kurie yra įtvirtinti bendrininkavimo sąvokoje. Lyginant bendrininkavimo sąvokas skirtingose šalyse, buvo išskirti pagrindiniai elementai kurie lemia, ar veikia atitinka bendrininkavimo sąvoką. Kaip būtinieji bendrininkavimo elementai, visose šalyse buvo išskirti susitarimo buvimas, amžiaus bei pakaltinamumo kriterijų atitikimas ir tyčia. Baigiamajame darbe taip pat analizuojama, kaip bendrininkavimo su nenustatytu asmeniu situacijose vertinamos užsienio šalyse. Buvo padaryta išvada, kad visose aptartose valstybėse, asmens nenustatymas neužkerta kelio inkriminuoti bendrininkavimo normą, tačiau kai kuriose šalyse įžvelgiama probleminių tokio inkriminavimo aspektų, todėl darbe taip pat iškeliamas klausimas, ar taikant bendrininkavimo institutą, bendrininkavimo su nenustatytu asmeniu, nėra pažeidžiami esminiai baudžiamosios teisės principai bei taisyklės, tokios kaip nekaltumo prezumpcija, tikslus amžiaus bei pakaltinamumo nustatymas, tyčios ir susitarimo identifikavimas. Atlikta analizė atskleidžia, kad tokiose situacijose išvardytų teisės taisyklių ir principų pažeidimai yra realūs, o siekiant jų išvengti, neįmanoma įvesti vieningo tokių situacijų vertinimo. Kiekviena situacija yra individuali, todėl skiriasi faktinės aplinkybės bei surinktų duomenų skaičius. Dėl to, kiekviena situacija gali būti traktuojama skirtingai, o tai užkerta kelią šabloniškam bei vienodam bendrininkavimo su nenustatytu asmeniu situacijos vertinimui. Vis dėl to, buvo padaryta išvada, kad bendrininkavimo instituto taikymas situacijose kuomet nėra nustatomas bendrininkavęs asmuo ar asmenys ne visuomet pažeidžia teisės taisykles ar principus, lemiamą įtaką daro surinktų duomenų svarumas ir kiekis. Atlikus analizę teigtina, kad bendrininkavimo su nenustatytu asmeniu situacijose, bendrininkavimo normos taikymas, nepažeidžia pamatinių teisės principų bei taisyklių, tačiau tik tuo atveju, jeigu yra surenkamas reikšmingas duomenų kiekis, o patys duomenys yra svarus ir nenuginčijami.

The bachelor's thesis examines a rather typical problematic situation encountered in both Lithuanian and different foreign legal systems, that is, the accusation of complicity, when the accomplice or accomplices are not identified. The analysis of this situation is carried out focusing on the necessary elements of complicity, which are enshrined in the concept of complicity. Comparing the concepts of complicity in different countries, the main elements that determine whether an activity corresponds to the concept of complicity have been identified. The main and necessary element are existence of an agreement, the fulfillment of age and eligibility criteria and intent were singled out as essential elements of complicity in all countries. The bachelor's final work also analyzes how situations of complicity with an unidentified person are discussed and assessed in different foreign countries legal systems. It was concluded that in all the foreign countries that were discussed, non-identification does not preclude accusation of complicity, but in some countries problematic aspects of such accusation are seen. and rules such as the presumption of innocence, accurate determination of age and guilt, identification of intent and agreement. The analysis reveals that the violations of the rules and principles of law listed in such situations are real, and in order to avoid them, it is not possible to introduce a uniform assessment of such situations. Each situation is individual, so the actual circumstances and the number of data collected are different. As a result, each situation may be treated differently, which prevents a patterned and uniform assessment of the situation of complicity with an unidentified person. Nevertheless, it was concluded that the application of the institute of complicity in situations where the accomplice or persons are not identified does not always violate legal rules or principles, but only in those cases, were the weight and amount of data collected are decisive. The analysis states that the application of the norm of complicity in situations of complicity with an unidentified person does not violate fundamental principles and rules of law, but only in the cases were a significant amount of data is collected and the data themselves are substantial and indisputable in any other way. However, in the legal systems of some countries, complicity with an unidentified person is clearly defined by law, which can lead to some additional uncertainties, as legal freedom, and to look at each such situation in a very individual and non- standard way.