Jurbarko rajono savivaldybės kraštovaizdžio išsaugojimas

Abstract

Darbo objektas: Jurbarko rajono savivaldybėje esančios saugomos teritorijos. Darbo tikslas: išanalizuoti Jurbarko rajono kraštovaizdį puoselėjančias saugomas teritorijas ir jo apsaugą. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti Jurbarko rajono savivaldybės saugomų teritorijų tinklą. 2. Išnagrinėti gamtinio kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijų apsaugą ir naudojimą. 3. Atlikti Panemunių regioninio parke esančių lankomų vietų esamos būklės ir apsaugos vertinimą. Darbo metodai: literatūros šaltinių analizės, statistinių duomenų rinkimo, apdorojimo ir analizės metodai, vertinimo bei apibendrinimo metodai. Darbo rezultatai: pirmojoje darbo dalyje atlikta analizė parodė, kad saugomų teritorijų tinklą sudaro 1 rezervatas, 31 draustinis, 18 gamtos ir 364 kultūros paveldo objektų, 1 regioninis parkas bei 1 biosferos poligonas. Saugomų teritorijų tinklas apima 4,87 proc. Jurbarko rajono ploto. Regioninis parkas sudaro 58,85 proc., draustiniai – 31,97 proc., rezervatas – 9,16 proc., gamtos paveldo objektai – 0,02 proc. Natura 2000 teritorijų tinklas užima 19,67 proc. rajono ploto. Antrojoje darbo dalyje išanalizuoti Jurbarko rajono teritorijos bendrojo sprendiniai. Nustatyta, kad gamtinį kraštovaizdį saugo įsteigtos saugomos teritorijos, prie biologinės įvairovės prisideda tiek saugomos teritorijos, tiek įsteigtas ekologinis tinklas Natura 2000. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga užtikrinama pritaikant infrastruktūrą turistų lankymui ir naudojimui. Trečiojoje darbo dalyje nustatyta, kad Panemunių regioniniame parke esančių lankomų vietų esama būklė yra pakankamai gera, išskyrus pasitaikančią žmonių sukeltą vizualinę taršą. Kraštovaizdžio išsaugojimą užtikrina Panemunių regioninio parko direkcijos specialistai bei Jurbarko rajono savivaldybė. Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus skirtinguose objektuose, galima teigti, kad kraštovaizdžio išsaugojimui, gamtiniams ir kultūriniams kompleksams rajone skiriamas pakankamas dėmesys. Pagrindinės išvados arba teorinė ir praktinė darbo reikšmė: Jurbarko rajono kraštovaizdžio apsauga konkretizuojama bendrojo plano sprendiniuose išskiriant gamtinį kraštovaizdį, biologinę įvairovę, nekilnojamąjį kultūros paveldą. Jų apsaugai yra įsteigtos saugomos teritorijos. Saugomų teritorijų tinklo analizė parodė, jog šis tinklas apima 4,87 proc. rajono teritorijos. Iš jų regioninis parkas sudaro 58,85 proc., draustiniai – 31,97 proc., rezervatas – 9,16 proc., gamtos paveldo objektai – 0,02 proc. Biologinės įvairovės apsaugai, t. y. paukščių ir buveinių apsaugai išskirtos Natura 2000 teritorijos užima 19,67 proc. rajono ploto. Taip pat Jurbarko rajone gausu nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, kurių išsaugojimas užtikrinamas pritaikant jų infrastruktūrą lankymui ir naudojimui, ruošiant tvarkymo planus, numatant apsaugos zonas, formuojant konservacinės paskirties žemės sklypus. Panemunių regioniniame parke esančių objektų ir jų kompleksų esama būklė pakankamai gera, o Panemunių regioninio parko direkcija bei Jurbarko rajono savivaldybė siekiant palaikyti kraštovaizdžio apsaugą imasi tam priemonių. Visgi, reikalingas didesnis finansavimas kraštovaizdžio tvarkymui ir jo išsaugojimui bei kelti visuomenės savimonės lygį aplinkosauginiu klausimu, kadangi vis dar pasitaiko žmonių, kurie nevertina mus supančios gamtinės aplinkos.