Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/131208
Type of publication: bachelor thesis
Field of Science: Etnologija / Ethnology (H006)
Author(s): Armonavičiūtė, Simona
Supervisor: Kumpis, Arvydas
Title: Jaunų korėjiečių požiūris į Dokdo/Takešimos konfliktą: Pietų Korėjos švietimo sistemos reikšmės analizė
Other Title: Young Koreans' attitude toward Dokdo/Takeshima conflict: an analysis of the importance of South Korean education system
Extent: 45 p.
Date: 10-Jun-2021
Keywords: Dokdo/Takešima;Kolektyvinė atmintis;Pietų Korėja;Teritorinis konfliktas;Švietimas;South Korea;Collective memory;Territorial dispute;Education;Dokdo/Takeshima
Abstract: Teritorinis Dokdo/Takešimos salos konfliktas tarp Pietų Korėjos ir Japonijos yra viena iš problemų, vis dar komplikuojančių santykius tarp šių dviejų valstybių valdžios. Korėjiečių visuomenėje vis dar jaučiamas priešiškumas Japonijai, nors šiuolaikiniai korėjiečiai nėra patyrę negatyvių, su Japonijos istorija susijusių įvykių. Situaciją vis aštrina šio konflikto įtraukimas į abiejų šalių mokyklinius vadovėlius. Kaip skelbiama, Pietų Korėjos valdžia istorijos švietimu siekia skirti daugiau dėmesio ne emociškai paneigti Japonijos teiginius, o paremti savo poziciją konkrečiais bei logiškais istoriniais faktais. Būtent todėl darbe iškelta problema – koks ryšys yra tarp švietimo sistemos ir jaunų korėjiečių požiūrio į Dokdo/Takešimos konfliktą? Darbo tikslas – įvertinti švietimo sistemos įtaką jaunų korėjiečių požiūriui į Dokdo/Takešimos problemą. Tam išsikelti uždaviniai: 1) apžvelgti teritorinių ginčų ir kolektyvinės atminties teorinę prieigą; 2) remiantis esamais tyrimais, apibūdinti Dokdo/Takešimos salų konfliktą ir jo pristatymą korėjiečių istorijos vadovėliuose; 3) išanalizuoti anketavimo būdu gautą informaciją ir nustatyti jaunų korėjiečių požiūrį į Dokdo/Takešimos teritorinį ginčą. Pirmuose dviejuose skyriuose naudojamas aprašomasis ir analizės metodai. Savarankiškas tyrimas atliktas pasitelkiant kiekybinį anketavimą, o rezultatai pateikti analizės būdu. Pirmame skyriuje apžvelgiama teritorinio ginčo teorija ir Dokdo/Takešimos problema, atskirai pristatant Pietų Korėjos ir Japonijos poziciją. Antrame skyriuje aptariama kolektyvinės atminties teorija ir istorijos mokymas Pietų Korėjoje. Šiame skyriuje taip pat apžvelgiamas Dokdo/Takešimos turinys keturiuose skirtingų metų istorijos vadovėliuose. Trečiame skyriuje pristatomi ir analizuojami kiekybinio tyrimo metu surinkti duomenys. Tyrimo, kuriame apklausti 19–29 metų korėjiečiai, rezultatai parodė, jog švietimą galima laikyti pagrindu, kuris stato pradinį žinių bagažą apie korėjiečių tautai svarbų naratyvą. Didesnės dalies tiriamųjų dabartinis požiūris į Dokdo/Takešimos konfliktą nepasikeitė nuo mokyklos baigimo. Taigi, švietimas turi įtakos formuojant pagrindinį naratyvą apie teritorijos priklausomybę, tačiau informacijos įsisavinimas ir taikymas priklauso nuo pačių korėjiečių. Tyrimas taip pat atskleidė dvi tendencingas puses. Viena dalis tiriamųjų jaučia pareigą žinoti apie konfliktą daugiau ir iš įvairesnių aspektų, todėl jie pasitiki švietimu ir jo plėtimo poreikiu. Kita dalis linkusi manyti, kad yra pakankamai akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių Pietų Korėjos teises į Dokdo/Takešimą, kas lemia mažesnį tiriamųjų asmeninį susidomėjimą ar poreikį kažką keisti švietime.
The territorial Dokdo/Takeshima conflict between South Korea and Japan is one of the problems that still complicates the relations between these two countries. There is still a sense of hostility toward Japan in Korean society, although young Koreans have not experienced any negative events related to Japanese history. The situation worsens as the narrative of this conflict is included in both countries‘ history textbooks. By history education South Korean government has said to seek more focus on supporting its position with concrete and logical historical facts rather than just emotionally denying Japan’s claims. Therefore, the problem of this work is – what is the connection between the education system and the attitude of young Koreans toward the Dokdo/Takeshima conflict? The aim of the work is to assess the impact of the education system on the attitude of young Koreans toward the Dokdo/Takeshima problem. The tasks of the work are: 1) to define the theory of territorial disputes and collective memory; 2) using the existing research, to describe the Dokdo/Takeshima conflict and its presentation in Korean history textbooks; 3) to analyze the information obtained through a questionnaire and to determine the attitude of young Koreans toward the Dokdo/Takeshima dispute. Descriptive and analysis methods are used in the first two chapters. The research was conducted using a quantitative questionnaire and the results are presented using the analysis method. The first chapter looks over the theory of territorial disputes and Dokdo/Takeshima problem, separately presenting the South Korean and Japanese position. The second chapter discusses the theory of collective memory and history education in South Korea. This chapter also looks over the content of Dokdo/Takeshima in four history textbooks of different year. The third chapter presents and analyzes the data collected during the quantitative research. The results of the research, which surveyed Koreans aged 19–29, showed that education can be seen as a foundation that builds up the basic knowledge about an important narrative of Korean society. More respondents indicated that the current attitude toward the Dokdo/Takeshima conflict has not changed since graduating school. Thus, education influences the formation of the main narrative about the sovereignty of the territory. However, the absorption and use of this information depends on Korean people themselves. The research also revealed two tendencies. One part of the respondents has a feeling of duty to know more about the conflict from various aspects, therefore, they trust education and feel the need to expand it. The other part tends to think that there is enough obvious evidence to support South Korea's rights to Dokdo/Takeshima, which leads to less personal interest or need to change something in education.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/131208
Appears in Collections:2021 m. (HMF bak.)

Files in This Item:
simona_armonavičiūtė_bd.pdf1.3 MBAdobe PDF   Until 2026-06-10View/Open

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

5
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.