Varėnos regiono privačių miškų brandžių medynų sandara ir našumas

Baigiamasis darbas 44 puslapiai, 22 paveikslai, 3 lentelės, 20 literatūros šaltinių

Darbe buvo tiriama Varėnos regiono privačių miškų, brandžių medynų sandara ir našumas. Buvo rėžiamos biržės, vėliau apskaičiuojama, koks tūris yra paliekamas, koks iškertamas ir duomenys lyginami su nurodytais žiniaraštyje. Buvo stebima medyno sudėtis, iš to sprendžiama, kokius medžius palikti biologinei įvairovei, vėlgi, lyginti duomenys gauti natūroje su nurodytaisiais taksorašty ir žiniarašty. Tyrimo objektas: Kaniavos kaimo ir Česukų kaimo brandžių miškų biržės (Varėnos raj.) Tyrimo tikslas: išsiaiškinti Varėnos regiono privačių miškų, brandžių medynų išeigą Varėnos regione ir aprašyti rezultatus. Tyrimo uždaviniai:

1. Atrėžti biržes (plyno, atvejinio, atrankinio kirtimų), jas sumatuoti.
2. Palikti biologinės įvairovės medžius sklypuose, juos išmatuoti ir įvertinti jų būklę.
3. Sudaryti valksmas atrankiniams kirtimams, jas sumatuoti ir sumatuoti likvidinį tūrį.
4. Gautus rezultatus palyginti su nurodytais žiniaraštyje ir paaiškinti skirtumus.

Tyrimo metodika: atlikus darbus biržėse ir gavus duomenis, juos analizuoti ir aprašyti.

Tyrimo rezultatai: Kaniavos kaimo miške plynojo kirtimo biržės užėmė 2,9ha plotą. Biržės buvo 5-kios, medynų sudėtis labai panaši, visuose sklypuose vyravo beržai (10B) ir turėjo pavienių pušies arba eglės medžių. Taip pat, sklypuose buvo ir antras eglės ardas (10E), vienuose 45, kituose 50 metų amžiaus. Sklypuose buvo palikta 29 beržo medžiai biologinei įvairovei. Bendras beržų iškertamas likvidinis tūris nurodytas žiniaraštyje buvo 602 m3. O suskaičiavus iškertamus medžius natūroje gavau 457 m3. I ardo pušis ir eglė nenurodyta žiniaraštyje išvis, kad būtų iškertamas tūris, o aš gavau pušies 101 m3, o eglės 69 m3. Tiksliausi duomenys buvo eglių II ardo. Žiniaraštyje buvo nurodyta iškirsti 153 m3, o aš sumatavau iškirtimui 166 m3. Taigi, beržų natūroje gavau 24 % mažiau, nei buvo nurodyta žiniaraštyje. I ardo eglių ir pušų 100 % daugiau, o II ardo eglių beveik tiek pat, nes reikia turėti omeny, kad jos dar ir paaugo per vienerius metus, nuo tada kai darbus atliko taksatorius, o vėliau aš. Kaniavos kaime, taip pat, buvo atrėžta biržė ir atrankiniam kirtimui. Sklypo plotas 0,8 ha, medyno sudėtis 10PEB(80). Biologinei įvairovei palikti 8 medžiai. Žiniaraštyje nurodyta 100 % iškirsti eglę ir beržą, taip pat, nurodyta po 26 m3. Tačiau atlikęs darbus gavau rezultatus, jog beržų iškirtimui sunumeravau tik 13 m3, dvigubai mažiau nei nurodyta. Bet, deja, jų sklype tik tiek ir tebuvo. Egles iškirtimui sumatavau 19 m3, šiek tiek mažiau už nurodytą, nes eglės buvo sklype išsidėsčiusios grupėmis ir jeigu būčiau sužymėjęs iškirsti visas, būtų likusios aikštės, todėl vengiant to, sumatavau mažesnį tūrį. Taigi, beržų tūrį gavau mažesnį už nurodytą, o eglės ir pušies daugiau. Pasitarus su miškininku specialistu, supratau, kad gali būti taksatoriaus klaida, nustatė per didelį tūrį. Galbūt tūrį būtų sudarę, jei būčiau skaičiavęs ir virtuolius, tačiau jų į apskaitą netraukiau. O šiuose sklypuose ypač gerai derėjo pušys ir eglės. Jos žiniaraštyje buvo nurodytos kaip pavieniai medžiai, tačiau rezultatai parodė, kad jų iš tikrųjų buvo sklypuose nemenkas kiekis. Ypač gerai prigijo II eglių ardas, todėl po kirtimų buvo atsodinta būtent eglėmis. Česukų kaime biržės buvo atrėžtos trys, supaprastintiems atvejiniams Labanausko kirtimams. Jų bendras plotas 2,9 ha. Medynų sudėtis – 10P(100) P(80). Nurodytas bendras likvidinis tūris žiniaraštyje – 732 m3. Nurodytas iškertamas likvidinis tūris per I atvejį – 479 m3. Tačiau, palikęs atitinkamą tūrį II atvejui ir sutaškavęs likusius medžius gavau 635 m3. Reiškia, kažkur buvo atliktos klaidos, tiek mano paties, tiek taksatoriaus. Galėjo atsitikti, kad taksatorius nurodė per mažą tūrį, o aš savo ruožtu padariau klaidų matuodamas medžius, nors kiekvieną kartą stengiuosi būti labai atidus miške, jeigu kyla klausimų teiraujuosi pas miškininką specialistą, jeigu kažkas nepavyksta arba abejoju, tą patį pakartoju po keletą kartų. Bet tokie duomenys buvo perduoti kirtėjams. Atlikę kirtimus harvesteriu, jie man pateikė ataskaitą. Iškirsta buvo 773 m3 (kartu su einamaisiais kirtimais, kurių aš neskaičiavau), o išvežta – 799 m3. Reiškia, kad sklype pasitaikė virtuolių, kurių aš neėmiau į apskaitą, o harvesterio vairuotojas juos susirinko. Taip pat, galėjo pasitaikyti ir harvesterio kompiuterio keleto kubinių metrų paklaida. Šiuose sklypuose medynų našumas pralenkė žiniaraštyje nurodytus lūkesčius. In this work I was researcing the productivity and the structure of mature stands of private woods in Varėna region. The cutting areas were prepared for cutting, then counted the capacity of left trees, the capacity of cutting trees and the data was compared to the data in register. The structure of stands was analyzed and according to it was decided which trees will be left for bio-diversity and again, the data wich was received from nature was compared to data in the register. Research object: the cuttint areas of mature stands of private woods in the viliages of Kaniava and Česukai (Varėna region) Aim of the research: to find out the productivity of mature stands of private woods in Varėna region and then describe the results. Research objectives:

1. Prepare cutting areas for logging (clear-cut, shelterwood fallen, selective logging), measure them.
2. To leave the trees for bio-diaversity in the plots, measure them and rate their quality.
3. To make a logging ways for selective loggings, measure them and capacity for cutting.
4. To compare the results with data in the register and describe it and explain.

Methods of research: when working in cutting areas is done and the results are in hands, then analize them and describe. The results of research: In the village of Kaniava, the clear-cut comparments area was 2.9 ha. There were 5 cutting areas, the structure of the stands was all familiar. The main kind of trees in all plots was birch (10B) with several individual tress of pines and spruce. Plus, there was second layer of spruce in the plots as well (10S), in ones the age of the second layer of spruce was 45 years and in others was 50 years. 29 trees of birch were left in those plots for biological diaversity. The general capacity of birches for cutting that was displayed in register was 602 m3. And when I counted trees for cutting in nature, I got number of 457 m3. There was not displayed capacity of first layer pines and spruce in the register at all, but I got 101 m3 of pine and 69 m3 of spruce. The most accurate data I got when I counted second layer spruce. There was displayed 153 m3 for cutting in the register and I measured 166 m3. That means, that I got 24 % less of birches in nature than was shown in the register. 100 % more of first layer pines and spruce. And the second layer spruce almost the same that was in the register, because we need to keep this in mind, that spruce have grown for a little bit in one year period, from that time when afforestation inspector did his job and I counted the capacity of stands. In the villiage of Kaniava, there was one cutting area made for selective cutting. The area of plot was 0.8 ha, the structure of stand was 10PSB(80). There were 8 trees left for biological diaversity. It was written in the register, to cut off spruce and birches for 100 % and that this might conclude 26 m3 of spruce and same of birches. But I marked only 13 m3 of birches, because there was all of them. Likewise, I marked 19 m3 of spruce instead of 26 m3, because in this plot, spruce were located in groups and if I had measured them all, there would have remained clear cut off areas, so, in order to prevent that, I measured less trees for cutting. Therefore, I got less of birches capacity than this was in register, but I got more of spruce and pines capacity. After discussion with forester specialist I understood, that it could be forest valuer mistake, he could register to much of volume. Maybe, if I had counted windfallen trees, the data would be similar, but I have not counted this type of trees. In those plots, pines and spruce were growing especialy perfect. In the register, they were shown as some individual trees, but in nature, I found out that there is much more capacity of them. Also, the second layer spruce fit well in this soil, that is why it was replanted with spruce after the cutting. In the village of Česukai, cuttint areas were prepared for cutting for shelterwood felling. Their common area – 2.9 ha. The structure of stand – 10P(100) P(80). The general capacity written in register for cutting – 732 m3. The capacity that will be cut in first time for sheltered wood - 479 m3. However, when I left appropriate capacity for second time for shelterwood felling and I counted wood that will be cut off, I got 635 m3. That means, that somewhere mistakes were made, maybe it were mine mistakes or maybe afforestation inspector made the mistakes. It could happen, that forest valuer has written to less of capacity and I counted to much of it. But everytime when I am in doubt, I ask for the help to forester specialist. I always try to be careful and repeating the task everytime if I am not sure. But this data was given to loggers. When they done the job, they gave me the report of harvester data. It was cut off 773 m3 of wood (together with second commercial thinning, that I was not counting), and exported – 799 m3 of wood. It means, that there were fallen trees in the areas, that I did not count, but harvester driver picked them. Plus, it could be that there is error for some cubic meters in harvester's computer. In those plots the productivity of stands were bigger than it was shown in register.