Ar bedarbio statusą turinčiam asmeniui, pateikusiam neteisingus duomenis apie savo užimtumą, tačiau gaunančiam nedarbo socialinio draudimo išmoką, galima baudžiamoji atsakomybė?

Šiame darbe siekta atsakyti į klausimą: ar neteisėtai gaunančiam nedarbo socialinio draudimo išmoką subjektui, galima baudžiamoji atsakomybė? Atsižvelgiant į tai, kad visuotinė koronaviruso pandemija šalyje lėmė didelį nedarbą, Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, priėmė įvairias finansinius instrumentus nuo pandemijos finansiškai nukentėjusiems tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, atitinkamai netekus darbo arba negalint vykdyti kasdienės juridinio asmens veiklos. Manytina, taip buvo padidintas ne tik potencialių paramos gavėjų, bet ir, tikėtina, neteisingai išmokamų paramų skaičius. Atsakant į darbe keliamą klausimą, pirmiausia, išgryninti pagal Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą analizuojamo pažeidimo subjektui keliami teisiniai kriterijai ir, atitinkamai, kokias sąlygas turi tenkinti bedarbis, kad jam būtų suteikta teisė įgyti nedarbo išmoką. Įvertinus galimą pažeidimo mąstą antrojoje darbo dalyje numatytos galimos atsakomybės rūšys – lėšų grąžinimas, administracinė ir baudžiamoji atsakomybės – bei įvertintos jų taikymo galimybės teoriniu ir praktiniu aspektais. Trečioje darbo dalyje atlikta baudžiamosios atsakomybės taikymo problematikos analizė. Šiai teisinei analizei įgyvendinti buvo pasitelkta teisės doktrinoje įtvirtintos baudžiamosios atsakomybės prigimties, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio), samprata. Įvertinta, kad šio pažeidimo sankcionavimui baudžiamoji atsakomybė turi būti svarstoma tik tuo atveju, jei nėra alternatyvių teisės gynimo būdų arba jei atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumą, kitos sankcijos atrodo neadekvačios. Paskutinėje, ketvirtojoje darbo, dalyje atlikta užsienio valstybių analizė. Įvertinus sankcionavimą už analizuojamą pažeidimą 3 pasirinktų Europos Sąjungos valstybių narių teisinio reguliavimo kontekste nustatyta, kad analizuojamose valstybėse narėse baudžiamoji atsakomybė nėra taikytina sankcionuojant sukčiavimo būdu įgyjamoms išmokoms, o jei ir taikytina, tai įvertinama, kiek tokio pažeidimo pobūdis atitinka sukčiavimo riziką. Taip pat padarytos išvados, kad valstybės narės tokių pažeidimų kontrolei ir prevencijai skiria didesnį dėmesį nei Lietuva, ir ieško efektyvių priemonių tokio pažeidimo padaromos žalos minimizavimui.

This paper seeks to answer the question: whether a person, who is illegally receiving unemployment social insurance benefit may be criminally liable? Considering the situation that the global coronavirus pandemic in the different countries has led to high unemployment. Not only Lithuania but also other European Union Member States have adopted various financial measures for both natural and legal persons financially affected by the pandemic, losing their job or unable to carry out daily activities. However, such financial measures proportionally not only to challenge the number of potential beneficiaries, but also potentially incorrectly paid grants. In the first part, according to the legal regulation of the Republic of Lithuania, the legal criteria set for the subject of the violation and, accordingly, what conditions the unemployed person must meet in order to be granted unemployment benefit. After assessing the possible extent of the violation, in the second part of the work, the possible types of liability are envisaged – refund of illegally acquired benefit, administrative and criminal liabilities, and the possibilities of their application in theoretical and practical aspects are appraised. In the third part of the work, the analysis of the problems of application of criminal liability is performed. To implement this legal analysis, the concept of criminal liability as the ultima ratio is established by the doctrine of law. It is considered that criminal liability for sanctioning the aforementioned violation should only be considered if there are no alternative legal remedies or if other sanctions appear inadequate given the seriousness of the violation committed. In the last, fourth part of the work, the analysis of foreign countries is performed. The assessment for the authorization of the analyzed breach 3 selected European Union Member States in the context of legal regulation provides that criminal responsibility is not applicable for empowering payments acquired by fraud. In some countries it is considered that criminal liability should be applicable only if such fraudulent behavior meets high risk of danger. However, it is concluded that the Member States are paying significant attention to the control and prevention of such infringements and are looking for effective measures to minimize the damage caused by such misdemeanors.