| Abstract: | Menas yra neatskiriama kiekvieno individo gyvenimo dalis. Nuo senovės
Mesopotamijos aptinkamų šaltinių iki šių dienų rašomų straipsnių, knygų, kuriamų filmų bei kitokių organizuojamų meno projektų, menas yra aptariamas, tiriamas ir vertinamas. Jis turi daugybę apibrėžimų ir yra skirtingai suprantamas – todėl, gilesnis sąvokos ir jos reikšmės aptarimas yra reikalingas.
Meno kūrinio, meno ir meno kūrėjo santykis yra sudėtingas ir nepastovus dalykas. Dėl pastovaus meno krypčių atsinaujinimo, keitimosi, tobulėjimo bei transformacijos nuolat keičiasi ir pačių sąvokų reikšmė, todėl bendrų konkrečių išvadų, kurios būtų pritaikomos kiekvienam meniniam kūriniui ir jo kūrėjo analizei, pateikimas nėra galimas. Kiekvieną kartą, kai kūrinys yra analizuojamas vis kito skirtingo asmens – yra gaunamas skirtingas suvokimas – nauja informacija.
Kiekvienas meno kūrinys turi reikšmę, tačiau kiekvienas žiūrovas ją suvokia kitaip, tad būtent dėl tokio skirtingo naujų įžvalgų bei patirties perteikimo, meno reikšmė niekada nebūna vienpusiška.
Šiuo darbu siekiama nustatyti paties menininko, jo meno kūrinio, ir kūrinio žiūrovo
interpretacijas bei jų sąsajas. Meno samprata jau nuo seno gvildenama Hanso Georgo Gadamerio, Arvydo Šliogerio ir kitų filosofų koncepcijose. Kasdienybėje žmogus laikosi būties sąvokos, tačiau akivaizdu, kad pati, niekaip neplėtojama būtis neturi prasmės meno kūrinio atžvilgiu. Aptardami pačius meno kūrinius nenaudojame tokių terminų kaip ,,geras” ar ,,blogas“, tačiau susidūrę su meno
kūriniu, kuris mus stebina, mes patiriame tai, ką galėtume vadinti tikrove arba būtimi. Todėl būties ir meno reikšmės priklauso ne tik nuo pačios būties sampratos, bet ir nuo paties meno kūrinio ir tikrovės sąsajų. Pasirinkta analizuoti G. Gadamerio, A. Šliogerio filosofijoje, ir menininkių - kino režisierės Deboros Stratman eksperimentiniame dokumentiniame filme „Vever (for Barbara)“ bei
Marinos Abramovič performansuose keliamą meno reikšmės problemą.
Art is an integral part of every individual's life. From ancient Mesopotamian sources to contemporary articles, books, films and other organized art projects, art is discussed, studied and appreciated. It has many definitions and is understood in many ways - therefore, a deeper discussion of the concept and its meaning is needed.
The relationship between the work of art, art and the artist are a complex and fluid
one. The constant renewal, change, development and transformation of artistic movements means that the meaning of the concepts themselves is also constantly changing, so that it is not possible to come to any general, specific conclusions that are applicable to every work of art and its creator.
Each time a work of art is analyzed by a different person, a different perception - new information - is produced. Every work of art has a meaning, but every viewer perceives it differently and it is precisely because of this different communication of new insights and experiences that the meaning of art is never one-sided.
This thesis seeks to identify the interpretations of the artist, the artwork, and the
viewer of the artwork, and the connections between them. The concept of art has long been explored in the concepts of Hans-Georg Gadamer, Arvydas Šliogeris and other philosophers. In everyday life, people cling to the concept of being, but it is obvious that being itself, which is not developed in any way, has no meaning in relation to the work of art. We do not use terms such as good' or 'bad' when discussing works of art themselves, but when we encounter a work of art that
astonishes us, we experience what we might call reality or being. The meanings of being and art therefore depend not only on the concept of being itself, but also on the relationship between the work of art itself and reality. The choice was made to analyze the problem of the meaning of art in the philosophy of Gadamer, in the philosophy of Šliogeris, in the experimental documentary ,,Vever (for Barbara)” by the artist and filmmaker Deborah Stratman and in the performances of Marina
Abramovič. |
