Kauno miesto šokių studijų „Time to Show“, „Basse“, „UP“, „Flash Dance“, „Me Gusta“ išorinės komunikacijos tyrimas

Abstract

Komunikacija yra pagrindinis variklis visur: organizacijose, didelėse įmonėse, šeimoje ir bendravime su draugais. Išorinė komunikacija padeda susidaryti vaizdą apie savo sukurtą įmonę arba, šiuo atveju, šokių studiją. Kadangi kiekvienoje studijoje yra skirtingi tikslai, kuriuos norima pasiekti, studijose taikomos skirtingos komunikacijos priemonės. Šiame darbe buvo tiriama penkių šokių studijų: „Time to Show“, „Basse“, „UP“, „Flash Dance“ bei „Me Gusta“ išorinė komunikacija iki karantino bei karantino metu (2019 – 2021 metais). Analizei gauti buvo naudojami kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai (interviu ir internetinė apklausa). Darbo problema: studijų komunikacijos planas, strategijos ir veikla keitėsi dėl naujų apribojimų, todėl daug užsiėmimų, kuriuos atrodė būtina atlikti fiziškai šokių salėje buvo perkelti į virtualią erdvę. Darbo tikslas buvo sužinoti, kokius metodus šokių studiją pritaiko savo išorinės komunikacijos strategijai siekdamos išlikti aktualiomis, kaip visą šią situaciją vertina studijų vadovai, kaip jaučiasi jų klientai bei pateikti pasiūlymus ir rekomendacijas tolimesnei šokių studijų plėtrai. Platformos, kurios buvo pasirinktos: „Facebook“, „Instagram“, „YouTube“ bei pačių šokių studijų sukurti tinklapiai. Kadangi tai yra populiariausios platformos (išskyrus pačių studijų kurti tinklapiai), turinčios milijardus vartotojų, aktualiausia buvo analizuoti būtent jas, nes ten pasiekiamumas yra didžiausias. Tyrimo atlikimui buvo pasirinkti trys tyrimo metodai: turinio analizė, interviu bei internetinė apklausa. Atlikus tyrimus ir išanalizavus gautą informaciją galima teigti, kad visų šokių studijų komunikacija yra efektyvi, tačiau kiekvienas komunikacijai pasirinktas kanalas skiriasi tam tikrais aspektais, pavyzdžiui, tekstinės informacijos ar vaizdo medžiagos talpinimo funkcijomis. „Basse“ studija turi tik „Instagram“ ir „Facebook“ kanalus, kas juos riboja nuo didesnio auditorijos pasiekiamumo. „UP“ ir „Flash Dance“ studijos nesukomunikavo dėl interviu, todėl buvo sunkiau sudaryti rekomendacijas ir išvadas. „Me Gusta“ ir „Time to Show“ parodė daugiausiai dėmesio šiam tyrimui, tai parodo jų požiūrį ir į kitas platformas, per kurias vykdoma išorinė komunikacija. Darbo pabaigoje pateikiami priedai, kuriuose galima matyti įrodymus, jog internetinės apklausos ir interviu metu gauta informacija yra originali, nekoreguota. Taip įrodomas informacijos autentiškumas.