Dėvėtų drabužių ir greitosios mados santykis šiuolaikinėje visuomenėje
Zaidė, Adolfina |
Šiais laikais turime didelę pasirinkimo laisvę apsisprendžiant, iš kur pirkti drabužius. Mažesnes pajamas gaunantys vartotojai aprangą dažniausiai perka greitosios mados ar dėvėtų drabužių parduotuvėse. Sąveika tarp šių dviejų mados industrijos sektorių bei jų vartotojų nagrinėjama šiame darbe.
Tyrimo objektas yra sąveika tarp dėvėtų drabužių ir greitosios mados šiuolaikinėje visuomenėje. Tyrimo tikslas yra išsiaiškinti, kokios vyrauja dėvėtų drabužių ir greitosios mados vartojimo, dėvėjimo ir rūšiavimo tendencijos Lietuvoje.
Darbe analizuojant teorines prielaidas atliekama literatūros šaltinių analizė. Siekiant įvardinti Lietuvoje vyraujančias greitosios mados ir dėvėtų drabužių pirkimo, dėvėjimo ir rūšiavimo praktikas pasitelkta anketinė internetinė apklausa ir iš dalies struktūruoti ekspertiniai interviu.
Analizuojant literatūros šaltinius, aprašančius greitosios mados veikimo principus, paaiškėjo, kad greitosios mados industrijos veikimo modelis paremtas trumpesniu gamybos laikotarpiu už mažesnę kainą, renkantis pigesnius audinius ir išnaudojant besivystančių šalių darbo jėgą. Šis mados industrijos sektorius labai prisideda prie aplinkos taršos ir skatina vartotojiškumą visuomenėje. Tvari alternatyva greitajai madai yra dėvėti drabužiai, kurie tapo populiariu pasirinkimu tarp jaunų, žemesnes pajamas gaunančių žmonių Lietuvoje.
Tiriant tvariosios mados aktualumą Lietuvoje paaiškėjo, kad didelė dalis Lietuvos visuomenės drabužius perka neatsakingai, nesusimąstydami, ar jiems iš tikrųjų reikia. Kalbant apie Lietuvos visuomenės drabužių pirkimo įpročius, atliktos anketinės apklausos duomenimis greitosios mados parduotuvėse apsiperka >90 %, o dėvėtų drabužių parduotuvėse >80 % Lietuvos gyventojų. Paaiškėjo, kad pagrindinis tiek greitosios mados, tiek dėvėtų drabužių vartotojų motyvas yra žema produkcijos kaina. Kalbant apie dėvėtų drabužių parduotuvių trūkumus, išsiaiškinta, kad tiems, kurie neapsiperka dėvėtų drabužių parduotuvėse, pagrindinė kliūtis yra nepatogiai išdėstytos prekės ir dėl to jiems sunku rasti savo dydžio ir stiliaus rūbų.
Nowadays we have a huge freedom of choice when it comes to purchasing clothing. Consumers with lower income usually buy their clothing at fast fashion or secondhand shops. Correlation between these two fashion industries and their consumers are discussed in this work. The object of research is the interaction between secondhand clothing and fast fashion in modern society. The aim of the research is to find out what are the prevailing trends in the consumption, wearing and recycling of secondhand clothes and fast fashion in Lithuania. While analyzing theoretical assumptions, analysis of scientific literature is performed. In order to name the prevailing practices of purchasing, wearing and recycling of fast fashion and secondhand clothes in Lithuania, an online questionnaire and partly structured expert interviews were used. Analyzing literature describing fast fashion strategies and models it was revealed that the operating model of the fast fashion industry is based on a shorter production period at a lower cost, choosing cheaper fabrics and exploiting the labor force of developing countries. This sector of the fashion industry contributes significantly to environmental pollution and promotes consumerism in society. A sustainable alternative to fast fashion is worn clothing, which has become a popular choice among young, lower-income people in Lithuania. Researching the relevance of sustainable fashion in Lithuania revealed that a large part of Lithuanian society buys clothes irresponsibly, without thinking about whether they really need them. Regarding the clothing habits of the Lithuanian society, according to the survey data, > 90% of the Lithuanian population buys in fast-fashion stores and > 80% in second-hand clothes stores. It turned out that the main motive of consumers of both fast fashion and second-hand clothes is the low cost of clothing. As for the disadvantages of second-hand clothing stores, it was found that major barrier for those who do not buy clothing at secondhand stores is discomfort they experience trying to find the right size or style clothing.