| Abstract: | Šiame baigiamajame bakalauro darbe bus siekiama nustatyti, ar civilinės teisės normomis suteikta teisė vaikui nuo keturiolikos metų kreiptis į teismą gali būti prilyginta teise tokiam vaikui inicijuoti nuo 2020 metų sausio 1 dienos įvestą privalomosios mediacijos procedūrą.
Pirmojoje darbo dalyje aptariama bendra vaiko samprata ir gilinamasi į vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, suvokimą tarptautinėje teisėje. Antrojoje darbo dalyje akcentuojamas vaiko teisinis statusas, kuriuo pabrėžiamas išskirtinai nepilnamečių nuo keturiolikos metų subjektiškumas civilinėje teisėje. Šioje dalyje taip pat atskleidžiami atvejai, kuomet vaikas, turintis dalinį veiksnumą, turi teisę kreiptis į teismą taip įgydamas visišką civilinį procesinį veiksnumą. Siekiant atkleisti vaiko teisės kreiptis į teismą teisinius aspektus, šioje dalyje taip pat analizuojamas vaiko teisių nuo tėvų asmeninių teisių atskyrimas nacionaliniuose teisės aktuose. Trečiojoje darbo dalyje pateikiama glausta mediacijos samprata, principai ir rūšys, atskleidžiamas privalomosios mediacijos instituto taikymas šeimos ginčuose bei aptariamas vaiko, kaip mediacijos proceso dalyvio, statusas.
Paskutinėje baigiamojo darbo dalyje gilinamasi į skirtingas šeimos teisinių ginčų kategorijas ir, vadovaujantis civilinėmis teisės normomis, nustatoma, ar vaikas ginčuose, kuriuose turi visišką civilinį procesinį veiksnumą kreipiantis į teismą, atitinkamai yra veiksnus ir turi teisę inicijuoti tų ginčų, kurie sprendžiami privalomosios mediacijos būdu, išsprendimą. Atsižvelgus į tokio teisinio reguliavimo Lietuvos teisinėje sistemoje nebuvimą, šiame darbe taip pat pateikiamos vaiko, kaip mediacijos instituto iniciatoriaus, vykdymo rekomendacijos.
This Bachelor's thesis aims to find out whether the right conferred by civil legal norms for a child to go to court from the age of fourteen years can be equated with the right to initiate in respect of such a child the compulsory mediation procedure which has been introduced from 1 January 2020.
The first part of the thesis discusses a general concept of a child and delves into perception of a child, as an independent legal subject, in international law. The second part of the thesis emphasizes the legal status of a child, which stresses out subjectivity of, exclusively, minors from the age of fourteen in civil law. This paragraph also discloses cases when a child with partial legal capacity has the right to go to court thus acquiring full civil procedural capacity. To show the legal aspects of the child's right to go to court, this paragraph also analyses separation of the rights of a child from the personal rights of the child's parents in the national legislation. The third part of the thesis presents a concise concept, principles and types of mediation, discloses application of the institute of compulsory mediation in family disputes, and discusses the status of a child as a participant in the mediation process.
The last part of the final thesis delves into different categories of family legal disputes and it is determined in this part, in accordance with civil legal norms, whether, accordingly, a child has legal capacity in disputes, in which he or she has full civil procedural capacity when going to court, and whether he or she has the right to initiate the settlement of those disputes which are dealt with through compulsory mediation. Given the absence of such legal regulation in the Lithuanian legal system, this thesis also presents recommendations of a child as the initiator of the mediation institute. |
