| Abstract: | This master thesis is set to explore the political discourse and policy implementation of climate
change policies in European Union. As the issue of climate change has been on the international
agenda since first scientific observations on the effects of the phenomenon discussed on First World
Climate Conference in 1979, the era of climate change discourse has originated also on the political
field. With growing attention to the issue worldwide, European Union has been present in the agenda
setting of policy creation regarding the phenomenon quite vastly. With introduction of Sustainable
Development Strategy in 1997, EU has begun its path towards creation of environment which would
not threaten future generations with at the time already known consequences from climate change.
Therefore, this paper is concentrated on the policies released by the EU in the field, and most
importantly examines how discourse of the union is represented in the speeches of commissioners in
the field of environment from the year 1999 and international media outlets, namely: “The New York
Times” and “The Guardian” from the year 2009.
To attain the goal of the thesis, firstly this master paper presents two main approaches to the
climate change and how it is viewed and analyzed in the scientific literature. Consequently, this paper
analyses the main steps in creating international climate change regime and what were the main
successes and failures of it up to this day. What is more, globalization theory of international relations
is used as a framework for the further analysis of reasons why and how European Union have built
and executed its policies of climate change.
Methods which this thesis have used to attain the final goal was mostly concentrated on two
aspects. By using mixed research methods, firstly this master thesis uses qualitative scientific
literature analysis of approaches relating to climate change and how the regime itself was evolving,
as well as this method is used to explore the globalization theory. Secondly, by using quantitative
research method, such as discourse and content analysis this paper examines main concepts relating
to climate change and the frequency in usage of them in the discourse of EU leaders (European
Commission and European Council Presidents).
Lastly, this thesis comes to conclusion, that by voicing their fears and action towards the
climate change related consequences, European Union is mostly portrayed as being one of the leaders
worldwide in the field. While some concerns such as non-efficient or reluctant involvement of some
member states is still present and discussed worldwide, overall political discourse and policy
implementation of climate change related policies within the EU is being translated and met on the
international level positively
Šio magistro darbo tikslas yra ištirti politinį diskursą ir klimato kaitos politikos įgyvendinimą
Europos Sąjungoje. Kadangi klimato kaitos klausimas buvo pradėtas nagrinėti ir įtrauktas į tarptautinę
darbotvarkę nuo pirmųjų mokslinių pastebėjimų bei diskusijų apie galimus fenomeno padarinius,
aptartus jau pirmojoje pasaulinėje klimato konferencijoje 1979 m., klimato kaitos diskurso era taip
pat prasidėjo ir politinėje erdvėje. Skiriant vis daugiau dėmesio šiam klausimui pasaulyje, Europos
Sąjunga nebuvo nuošalyje bei taip pat gana svariai prisidėjo prie šio reiškinio politikos kūrimo. 1997
m., įvedus darnaus vystymosi strategiją, ES pradėjo kurti aplinką, kuri stengtųsi nekelti pavojaus dėl
tuo metu jau žinomų klimato kaitos padarinių ateities kartoms. Dėl šių priežasčių šiame darbe
daugiausia dėmesio skiriama ES politikai klimato kaitos srityje ir, svarbiausia, nagrinėjama, kaip
sąjungos diskursas šiuo klausimu yra perteikiamas aplinkos komisarų nuo 1999 m. bei tarptautinėse
žiniasklaidos priemonėse: The New York Times “ir„ The Guardian “ nuo 2009 m.
Norint pasiekti darbo tikslą, pirmiausia, šiame magistro darbe pateikiami du pagrindiniai
požiūriai į klimato kaitą ir tai, kaip jie yra vertinami ir analizuojami mokslinėje literatūroje. Taip pat,
pirmoje darbo dalyje yra analizuojami pagrindiniai žingsniai, naudojami kuriant tarptautinį klimato
kaitos režimą bei analizuojama, kokios buvo pagrindinės jo sėkmės ir nesėkmės iki šios dienos.
Pirmosios dalies pabaigoje globalizacijos tarptautinių santykių teorija yra naudojama kaip pagrindas
tolimesnei priežasčių analizei, aiškinančiai Europos Sąjungos klimato kaitos politikos kūrimą ir
vykdymą.
Norint pasiekti galutinį šio darbo tikslą, buvo naudojami keli moksliniai tyrimo metodai.
Naudojant mišrius tyrimo metodus, magistro darbe pirmiausia atliekama kokybinės mokslinės
literatūros analizė, susijusi su klimato pokyčių metodais ir paties režimo raida. Šis metodas
naudojamas ir tiriant globalizacijos teoriją. Antra, naudojant kiekybinius tyrimo metodus, tokius kaip
diskurso ir turinio analizė, šiame darbe nagrinėjamos pagrindinės su klimato kaita susijusios sąvokos
ir jų vartojimo dažnumas ES lyderių (Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkų)
diskurse.
Galiausiai, ši tezė prieina prie išvados, kad išreikšdama savo baimes ir vykdydama veiksmus
dėl klimato kaitos sukeltų pasekmių, Europos Sąjunga dažniausiai vaizduojama kaip viena iš lyderių
visame pasaulyje. Nors kai kurios problemos, tokios kaip neefektyvus kai kurių valstybių narių
dalyvavimas ar nenoras prisidėti prie iniciatyvų, vis dar tebėra aktualus ir aptariamas visame
pasaulyje, tačiau politinis diskursas ir su klimato kaita susijusios politikos įgyvendinimas ES yra
teigiamai vertinamas tarptautiniu lygmeniu |
