| Abstract: | Dans ce travail de la mémoire, la période de l’Holocauste est analysée, comme et la vue de la société à la vie humaine pendant ce temps. Dans l’analyse, les idées des philosophes connus françaises ont été utilisés. Premièrement, il est défini quelle personne peut être compris comme une personnalité. Il est très important découvrir les particularités de la nature humaine et comment son comportement change dans différentes situations de la vie, en particulier dans les moments difficiles. Lorsque, en raison de facteurs environnementaux, de circonstances historiques, une personne doit choisir : transgresser sa mœurs en essaient de survivre ou préserver ses valeurs à tout prix.
L’objet dans les recherches de ce travail de la mémoire sont la mémoire et l'homme à l'époque de l'Holocauste. Le but : analyser et déterminer comment les thèmes de la mémoire et de la dépréciation de la vie humaine se déroulent dans les histoires d'écrivain qui a survécu l'Holocauste. Les tâches: 1) résumer la signification de la mémoire pour la création littéraire d’Elie Wiesel 2) analyser comment la dépréciation de la vie humaine se manifeste pendant la période de l'Holocauste; 3) répondre pourquoi une personne soudainement peut devenir inhumain.
Après avoir analysé trois livres qui témoignent la tragédie de l’Holocauste, d’ouvrages philosophiques et des articles scientifiques, il faut dire que le génocide des juifs est devenu une source d'inspiration pour auteur qui est analysé dans ce mémoire. Il est devenu un des survivants de cette tragédie et sentait la nécessité partager son histoire avec le monde entier et de témoigner l'Holocauste. Pendant la Seconde Guerre mondiale, l'Holocauste, la vie humaine a été dépréciée parce que chacun se battait pour lui-même. Les gens ont été guidés par un instinct de survie qui leur permettait souvent de transgresser leur moralité et de commettre des criminels : tuer, voler, mentir. Pendant l'Holocauste, les nazis considéraient les juifs comme une espèce la plus basse et les traitaient comme si leur vie ne signifiait rien. Cette dépréciation de la vie s'est manifestée par : l'emprisonnement des juifs dans les camps de concentration, leur torture, leur mise à mort. Les millions de juifs ont été tués par les nazis. Dans nos jour, l'Holocauste est considéré comme une des périodes les plus tragiques de l'humanité, qui explique la nature cruelle de l'homme, ainsi que la crise de l'humanisme. Le survivant de l'Holocauste et les philosophes qu’il ont été analysés essaient de répondre pourquoi un être humain pourrait devenir inhumain. Enfin, il faut constater : tout être humain peut devenir inhumain s'il ne comprend pas l'impact de ses actes.
Šiame darbe analizuojamas Holokausto periodas ir šiuo, istoriniu laikotarpiu, išreikštas visuomenės požiūris į žmogaus gyvybę. Analizuojant buvo remiamasi žymių prancūzų filosofų idėjomis, kurios padėjo apibrėžti asmenybės terminą. Buvo svarbu išsiaiškinti žmogaus prigimties ypatumus ir kaip jo elgesys kinta įvairiose gyvenimo situacijose, ypač sunkiais momentais, kuomet dėl aplinkos veiksnių, istorinių aplinkybių, žmogus atsiduria sudėtingų sprendimų akistatoje ir turi rinktis : nusižengti savo moralei stengiantis išsigelbėti ar bet kokia kaina išsaugoti savo vertybes.
Šio darbo tyrimo objektas – atmintis ir žmogus Holokausto periodu. Tikslas – išanalizuoti ir nustatyti, kaip atminties ir žmogaus gyvybės nuvertinimo temos atsiskleidžia Holokaustą išgyvenusio rašytojo pasakojimuose. Uždaviniai: 1) apibendrinti kokią reikšmę atmintis turėjo Elio Vyzelio kūrybai; 2) apibendrinti, kaip žmogaus gyvybės nuvertinimas pasireiškia Holokausto periodu; 3) atsakyti, kodėl žmogus staiga gali nužmogėti.
Išanalizavus tris, Holokausto tragediją liudijančias knygas, taip pat ir filosofinius veikalus, mokslinius straipsnius, galima teigti, jog žydų genocidas, šiame darbe analizuojamam rašytojui, buvo įkvėpimo šaltinis, nes tapęs vienu iš nedaugelio šią tragediją išgyvenusių žydų, jis jautė pareigą pasidalinti savo istorija su visu pasauliu ir paliudyti, jog Holokaustas yra vienas tragiškiausių žmonijos laikotarpių. Besitęsiant Antrajam pasauliniui karui, Holokaustui, žmogaus gyvybė buvo menkinama, nes kiekvienas kovojo už save, vadovavosi išlikimo instinktu, kuris dažnai leisdavo nusižengti moralės principams ir įvykdyti nusikaltimus: žudyti, vogti, meluoti. Holokausto metu naciai žydus laikė pačia žemiausia žmonių grupe ir elgėsi su jais taip, tarsi jų gyvybės nieko nereikštų. Šis gyvybės menkinimas pasireiškė: žydų kalinimu koncentracijos stovyklose, jų kankinimu, žudymu. Be jokio gailesčio, nacių ir jų patikėtinių valia buvo nužudyta milijonai žydų, tarp kurių buvo ir didžiulė dalis vaikų. Iki šiol, Holokaustas yra laikomas vienu tragiškiausiu žmonijos laikotarpiu, įrodančiu žvėrišką žmogaus prigimtį, o taip pat ir visišką humanizmo krizę. Tiek Holokaustą išgyvenęs autorius, tiek ir nagrinėti filosofai, savo darbuose siekė atsakyti, kodėl žmogus staiga gali nužmogėti ir kaip tai nutinka. Galiausiai,tenka padaryti tokią išvadą: kiekvienas žmogus gali nužmogėti, tuo atveju, jei jis nesugeba suprasti kokį poveikį turi kiekvienas jo neapgalvotas, impulsyvus žingsnis. Blogas žmogus dažnai yra banalus ir sunkiai atpažįstamas visuomenėje |
